Vilkijos litvakų kapinėse – istoriniai atradimai ir protėvių pavardės – Kas vyksta Kaune

Vilkijos litvakų kapinėse – istoriniai atradimai ir protėvių pavardės

Vilkijos litvakų kapinės/ Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Vilkijos litvakų kapinės/ Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Antradienį senosiose Vilkijos žydų kapinėse skambėjo rabinų maldos ir girdėjosi čia apsilankiusių litvakų palikuonių balsai: žiūrėkit, čia buvo sargo namelis, ten tikriausiai šulinio vieta, o čia – vaiko kapas! Misijos dalyviai skaitė akmeniniuose paminkluose iškaltus tekstus, ne vienas jų aptiko kadaise čia gyvenusių protėvių pavardes.

Misijoje, kurią inicijavo Ahavas Torah Baranovich ješivos Jeruzalėje vadovas, rabinų pasiuntinys Lietuvoje Elchononas Baronas, dalyvavo Japonijos ambasadorius Tetsu Ozakis, Nyderlandų Karalystės ambasadorius Jackas Twissas Quarlesas van Uffordas, JAV, Jungtinės Karalystės ambasadų diplomatai, Europos Parlamento narys Vytenis Andriukaitis, Nyderlanduose veikiančio „Penance and Reconciliation“ fondo savanoriai, Kauno rajono savivaldybės, Vilkijos seniūnijos atstovai.

Kelis šimtmečius Vilkijoje gyvenę litvakai paliko ryškų pėdsaką krašto istorijoje, o kai kurie pelnė ir tarptautinį pripažinimą. Tarp jų – Tilės ir Leibos Karnovskių šeima, užauginusi ir į muzikos kelią pastūmėjusi būsimą džiazo žvaigždę Louisą Armstrongą. Kauno rajono savivaldybės iniciatyva Vilkijos parke įrengtas L. Armstrongo amfiteatras, kuriame vyksta džiazo koncertai, bendruomenės renginiai.

Šį sumanymą puikiai įvertino ir Lietuvoje pernai viešėjusi Komisijos Jungtinių Amerikos Valstijų paveldui užsienyje išsaugoti pirmininkė Starlet Jones. Karnovskių giminėje esama ir garsių medikų, teisininkų, dvasininkų. Neabejojama, kad Vilkijos žydų kapinės saugo ir daugiau paslapčių, spėjama, kad čia palaidoti du rabinai, iš kurių vienas – irgi Karnovskis.

Apie Kauno rajono savivaldybės pastangas įamžinti litvakų atminimą ir kultūros paveldą kalbėjo vicemeras Paulius Visockas, pabrėždamas, kad saugomos ir prižiūrimos visos savivaldybės teritorijoje esančios Holokausto vietos, kartu su JAV litvakais sutvarkytos Vandžiogalos žydų kapinės, įrengtas memorialas.

Daug kalbėta apie galimybes sutvarkyti Vilkijos žydų kapines, kurios galėtų tapti įdomiu istorijos šaltiniu, padėsiančiu geriau pažinti šį kraštą ir jame gyvenusius žmones. Kitas labai svarbus tikslas, kurį akcentavo misijos dalyviai – išmokti skaudžias istorijos pamokas.

„Litvakai yra mūsų žmonės – Lietuvos kariuomenės savanoriai, Steigiamojo seimo dalyviai, medikai, teisininkai, amatininkai – visi jie mums nepaprastai svarbūs“, – kalbėjo V. Andriukaitis.

Kalbėdamas apie Holokausto pamokas, E. Baronas pastebėjo, kad nėra blogų tautų, tačiau yra blogų poelgių, kuriuos, kaip ir gerus darbus, svarbu įvertinti.

Pasaulio tautų teisuolių sąraše – daugybė lietuvių pavardžių. Japonijos diplomato Chiunes Sugicharos ir Nyderlandų diplomato Jano Zwartendijko atminimas įamžintas Kaune, kur tūkstančiams žydų buvo išduodami leidimai išvykti iš šalies.

E.Baronas pasakojo, kad jo tėvams pavyko išsigelbėti nuo genocido taip pat padedant geriems žmonėms. Rabinų pasiuntinys Lietuvoje dėkojo merui Valerijui Makūnui, kurio darbai įamžinat litvakų atminimą vertinami tarptautiniu mastu. „Tikiu, kad kartu mums pavyks sutvarkyti ir Vilkijos žydų kapines“, – tvirtino judėjų dvasininkas.

Kauno rajono savivaldybės kultūros paveldo specialistas Žilvinas Rinkšelis pabrėžė, kad Vilkijos litvakų kapinės yra konfesinės, todėl projektas bus įgyvendintas derinant veiksmus ne tik su Kultūros paveldo departamentu, bet ir su religinėmis žydų bendruomenėmis.

Vilkijoje žydai įsikūrė XVIII a. 1897 m. surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2 012 gyventojų, tarp jų – 1 431 žydų tautybės. 1915 m. caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Tuo metu Vilkijoje gyveno apie 800 žydų (80 proc. miestelio gyventojų).

Nepriklausomybės metais vietos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas, mokyklą hebrajų kalba, veikė žydų politinių, labdaros ir sporto organizacijų skyriai. Paskutiniais nepriklausomybės metais nemažai vietos žydų jaunimo persikėlė gyventi į Kauną arba emigravo į Palestiną.

Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio pabaigoje Vilkijoje buvo įsteigta vokiečių komendantūra, kuriai vadovavo SS oberšturmfiureris Missenbaumas. Nacių ir vietos baltaraiščių rankomis Vilkijos litvakų bendruomenė buvo sunaikinta. Dalis žydų buvo išvežti į Kauną ir vėliau sušaudyti fortuose, kita dalis – Pakarklės miške, Jaučakių kaime.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA