Naktį į trečiadienį paskelbti stojamųjų į aukštąsias mokyklas rezultatai. Paaiškėjo, kokios studijų kryptys buvo populiariausios universitetuose ir kolegijose.
„Jau turbūt pusė stojančiųjų yra pažiūrėję“, – sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vadovas prof. Pranas Žiliukas.
LAMA BPO vadovas informavo, kad populiariausios studijų kryptys, stojant į valstybės finansuojamas vietas, universitetuose šiemet buvo: teisė, po jos – trys Vilniaus universiteto (VU) programos – teisė, ekonomika, finansai ir medicina.
Po to – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicina, po jos – programų sistemos Kauno technologijos universitete.
Tarp populiariausių yra ir VU studijų programos: programų sistemos, politikos mokslai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilniaus TECH) multimedija ir kompiuterinis dizainas. Taip pat VU kūrybos komunikacija ir psichologija.
Kolegijose populiariausios studijų kryptys buvo:
Vilniaus kolegijos Tarptautinis verslas, pradinio ugdymo pedagogika, Kauno technikos kolegijos automobilių techninis eksploatavimas, Kauno kolegijos bendrosios praktikos slauga, Vilniaus kolegijos programų sistemos, slauga, pedagogika, administracijų vadyba, pardavimai, marketingas, autotransporto elektronika ir veterinarija.
Didžioji dalis pretendentų atitiko valstybės finansuojamų vietų reikalavimus
LAMA BPO vadovas, kalbėdamas apie šių metų išskirtinumą, akcentavo jau anksčiau žinomus du esminius pokyčius.
„Vienas, kad pretendentai į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose turėjo turėti išlaikytus tris valstybinius brandos egzaminus. (…) Tai šitoje situacijoje ir reikėjo tikėtis, kad bus mažiau tokių gebančių“, – teigė P. Žiliukas.
Šiemet prašymus stoti į aukštąsias mokyklas sistemoje pateikė maždaug 12,3 tūkst. pretendentų.
„Tai yra ne toks jau ir mažas skaičius“, – įvertino P. Žiliukas.
LAMA BPO duomenimis, iš visų pateikusių 88 proc. atitiko valstybės finansuojamų vietų reikalavimus.
„Paprastai šitas procentas buvo tarp 60 ir 70 procentų. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad tie, kurie nelaikė egzaminų, neteikė prašymų. Iš vienos pusės, prašymų buvo kažkiek mažiau, bet faktas, kad jie yra geresni. Praktiškai 4,5 tūkst. tenkinančių valstybės finansuojamų vietų reikalavimus buvo daugiau negu pačių valstybės finansuojamų vietų, čia – konkurencija“, – sakė P. Žiliukas.
Net į odontologiją buvo patekusių per antrą eilę
Šiais metais buvo dar viena naujovė – vadinamoji antra konkursinė eilė arba socialinė dimensija.
„Tokių pretendentų ne tiek jau daug buvo. Šiemet gal dar nedrąsu buvo stojantiesiems, ar ne visi norėjo pristatyti, kad jie siejami su socialine dimensija, sunku pasakyti, nes asmuo turi savanoriškai pažymėti, kad jis nori pretenduoti į antrąją eilę, o po to mes iš valstybinių duomenų bazių gauname informaciją, ar tai tiesa“, – aiškino P. Žiliukas.
LAMA BPO duomenimis, į antrą eilę konkursui užsiregistravo apie 500 pretendentų, o sąlygas atitiko 405 stojantieji.
Iš jų valstybės finansuojamą vietą gavo 306 asmenys, o į valstybės nefinansuojamas vietas iš jų įstojo 89.
„Tai nėra dideli skaičiai, bet (…) ten net ir į odontologiją pateks ir kitur asmenys, kurie be tos eilės nebūtų turėję šansų. Šitie dalykai turi būti tikslinami, manau, kad dar reikėtų tikslinti socialinės dimensijos kriterijus“, – kalbėjo P. Žiliukas.
Tačiau bendrai jis teigiamai įvertino pokyčius, kurių ėmėsi švietimo strategai.
„Pirmas pokytis privers mokyklas ir pačius mokinius pasirūpinti kokybe, kad už pinigus ne viskas perkama, reikia vis dėlto įgyti žinių. O dėl tos antros eilės irgi svarbus dalykas“, – sakė P. Žiliukas.
Daugiau informacijos skaičiais
LAMA BPO pranešime spaudai pateikė daugiau konkrečių skaičių, kaip atrodė šių metų stojimo situacija.
Per šių metų pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas kvietimus studijuoti gavo 19 420 stojančiųjų (2023 m. – 21 246).
Į valstybės finansuojamas vietas jų pakviesta 152 daugiau negu praėjusiais metais.
Kvietimus savo prašymo paskyroje ir elektroniniuose laiškuose jau gali matyti 11 609 jaunuoliai, pretenduojantys studijuoti universitetuose (2023 m. – 11 466), ir 7 811 – kolegijose (2023 m. – 9 780).
Priėmimas įvyko į 558 studijų programas (2023 m. – 570).
Iš visų 24 548 prašymą studijuoti ir duomenis pateikusių asmenų (2023 m. – 25 908) nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus tenkino 21 324 asmenys (2023 m. – 22 446).
Turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas yra 17 225 (2023 m. – 15 191), iš jų 10 850 yra šių metų abiturientai (2023 m. – 9 906).
Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 12 497 asmenys (2023 m. – 12 345): universitetuose – 8 559 (2023 m. – 8 606), kolegijose – 3 938 (2023 m. – 3 739).
Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakviesti 6 923 stojantieji (2023 m. – 8 901), iš jų į universitetus – 3 050 (2023 m. – 2 860), į kolegijas – 3 873 (2023 m. – 6 041).
Sudaryti studijų sutarčių pakviesti 10 652 einamųjų metų abiturientai (2023 m. – 12 438): 8 218 universitetuose (2023 m. – 8 374) ir 2 434 kolegijose (2023 m. – 4 064).
Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo 1 400 stojančiųjų (2023 m. – 1 413), iš jų į valstybės finansuojamas vietas pakviesta 740 asmenų (2023 m. – 716).
Daugiausia būsimų pedagogikos studentų sulauks šios studijų programos: Kauno kolegijos Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – 153, Vilniaus kolegijos Pradinio ugdymo pedagogika – 137, Vilniaus universiteto Specialioji pedagogika ir logopedija – 132.
Populiariausios kryptys
Kaip ir ankstesniais metais, pagal pirmąjį prioritetą universitetuose daugiausia stojančiųjų rinkosi socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos, sveikatos, inžinerijos, informatikos mokslų studijų programas.
Kolegijose – sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, inžinerijos, ugdymo, socialinių mokslų studijų programas.
Gausiausio stojančiųjų būrio sulauks Vilniaus universitetas, kuriame sudaryti studijų sutartis kviečiama 4 319 asmenų (2023 m. – 4 322).
Į Vilniaus Gedimino technikos universitetą pakviesti 1 453 (2023 m. – 1 364), į Vytauto Didžiojo universitetą – 1 320 (2023 m. – 1 374), į Kauno technologijos universitetą – 1 237 (2023 m. – 1 385), į Lietuvos sveikatos universitetą – 1 055 stojantieji (2023 m. – 1 002).
Kolegijose daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis Vilniaus kolegijoje – 1 739 (2023 m. – 1 716), Kauno kolegijoje – 1 452 (2023 m. – 1 572), Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 743 (2023 m. – 949), SMK Aukštojoje mokykloje – 661 (2023 m. – 1 545).
Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose sulaukė stojantieji į Teisės studijų programą Vilniaus universitete – 224.
Studijuoti Vilniaus universitete pagal Ekonomikos ir finansų programą kviečiami 187, pagal Medicinos studijų programą – 183 stojantieji, pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos programą – 182, pagal Kauno technologijos universiteto Programų sistemų programą – 164 stojantieji.
Kokia situacija kolegijose?
Kolegijų sektoriuje daugiausia kvietimų į valstybės finansuojamas studijų vietas gavo stojantieji į Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo studijų programą – 125.
Į Pradinio ugdymo pedagogikos programą Vilniaus kolegijoje kvietimus gavo 89 stojantieji, į Kauno technikos kolegijos Automobilių techninį eksploatavimą – 88, į Kauno kolegijos Bendrosios praktikos slaugą – 70, į Vilniaus kolegijos Programų sistemų programą – 68 stojantieji.
Studijuoti kviečiami 1 367 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2023 m. – 1 514), iš kurių 1 035 – šių metų abiturientai (2023 m. – 1 116).
Daugiausia šimtukininkų kviečiami studijuoti Vilniaus universitete – net 723.
Šiemet pirmą kartą suformuota antroji konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose.
Čia užsiregistravo 530 stojančiųjų, atitinkančių antrosios konkursinės eilės sąlygas, siejamas su socialine dimensija.
Iš jų pageidavimus pateikė 485 asmenys. Konkursų sąlygas atitiko 405 stojantieji, iš jų 327 įgijo teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ar su studijų stipendijų vietas.
Iš pretenduojančių į antrąją konkursinę eilę kvietimus studijuoti gavo 395 stojantieji, iš jų 306 – į valstybės finansuojamas ar su studijų stipendijų vietas, 89 – į valstybės nefinansuojamas vietas.
Apie trumposios pakopos studijas
Įvyko priėmimas ir į trumposios pakopos studijų programas. Į šias studijas gali pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją.
Šiemet į 7 kolegijų valstybės finansuojamas vietas pakviesti 46 stojantieji (2023 m. – 29), į valstybės nefinansuojamas vietas – 14 stojančiųjų.
Šiais metais vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijo ir į LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinę sistemą (BPIS) užsiregistravo 71 Ukrainos pilietis, iš jų nustatytus reikalavimus tenkino 38 asmenys.
Po konkurso į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 23 stojantieji, į valstybės nefinansuojamas vietas – 14. Nuo rugpjūčio 1 d. 8 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val. kvietimus gavę stojantieji kviečiami sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis.
Dauguma aukštųjų mokyklų suteikia galimybę sutartis sudaryti elektroniniu būdu nuo liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val.
Nuo rugpjūčio 5 d. iki 8 d. 15 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape.
Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.
Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 12 d.
Nuo rugpjūčio 19 d. iki 22 d. 15 val. vyks papildomo priėmimo antrasis etapas, kurio metu stojantieji galės teikti prašymus į laisvas studijų vietas.
Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 26 d. Sutarčių sudarymas vyks nuo rugpjūčio 26 d. 15 val. iki 28 d. 16 val.
Sureagavo ministrė
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad aukštesnė studijų kokybė Lietuvoje yra vienas prioritetinių šios Vyriausybės uždavinių.
„Siekiant geresnio būsimų studentų pasirengimo, priimtas sprendimas nuo šių metų suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems. Taip nuosekliu darbu prieš dvejus metus užprogramavome teigiamus pokyčius. Jau matome, kad stojančiųjų pasirengimas studijoms šiemet yra geresnis – turime 1,5 tūkst. daugiau galinčių pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas stojančiųjų nei pernai. Tai rodo, kad abiturientai, iš anksto žinodami apie šiemet pakitusius priėmimo reikalavimus, atsakingiau ruošėsi brandos egzaminams ir tolesniam keliui aukštosiose mokyklose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nuo 2024 m. stojantieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi atitikti tokius pačius priėmimo reikalavimus kaip stojantieji į valstybės finansuojamas vietas – tam tikru lygiu išlaikyti tris valstybinius egzaminus.
Priėmimo reikalavimų suvienodinimui Seimas pritarė dar 2022 m.
Stojantieji taip pat turi pasiekti pačių aukštųjų mokyklų nustatytas mažiausio konkursinio balo karteles.
Pasak ministrės, sprendimas suvienodinti priėmimo reikalavimus paskatino šiųmetinius abiturientus geriau pasiruošti egzaminams, bet kokybės užtikrinimo procese dalyvauja ne tik valstybė, bet ir pačios aukštosios.
„Šiemet stebėjome, kaip kai kurios aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti kuo daugiau stojančiųjų ir lėšų, kartelę nuleido iki 1-2 balų. Tai studijoms kokybės nepriduoda – stojantiesiems reikalingas pakankamas žinių bagažas, kad studijų procesas išliktų sklandus, o dėstytojai nesusidurtų su papildomu krūviu. Todėl ypač svarbu, kad sugriežtinti reikalavimai stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas pristabdė aukštąsias mokyklas nuo studijoms nepasirengusių stojančiųjų priėmimo. Lyginant su pernai metais, kolegijose studijuos 2 tūkst. mažiau nepasirengusių studentų“, – pabrėžia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
