Kauno apygardos teismas šią vasarą apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų prašymą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų ir naujo globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. Teismo nutartyje neminimi nei vardai nei pavardės, bylos dalyvių, juo labiau – asmens, dėl kurio globos ginčytasi. Tačiau pasigilinus į gana išsamią teismo nutartį, galima atsekti, kokiais ryšiais susiję asmenys, kurių tapatybės pažymėtos tik inicialais.
Norą globoti pareiškė keturi asmenys
Atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 nutarties civilinėje byloje apygardos teismui pateikė dvi artimais ryšiais su neveiksniu asmeniu, kurį siekė globoti, nesusijusios moterys – A. G. ir D. E. (pavadinkime jas Agne ir Danute). Suinteresuoti asmenys byloje (minimi apeliacinio teismo nutartyje) – D. E., R. S., S. J., K. B., A. G. Šiame tekste tai būtų Danutė, Romas, Stasys, Kamilė ir jau paminėta Agnė. Išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius bei Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Svarbiausias čia yra Romas (R.S.), kuris prieš 20 metu Kauno apylinkės teismo buvo pripažintas neveiksniu. Jam nustatyta globa ir paskirta globėja – vyriškio motina (J.S.). Keliolika metų globojusi savo neveiksnų sūnų, moteris pati paprašė teismo atleisti ją nuo globėjos pareigų ir globėju bei turto administratoriumi paskirti pasiūlė savo sutuoktinį Stasį (S.J.). Šis sutiko. Tačiau netrukus J.S. mirė, todėl jos sūnaus globą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi perėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.
Šių metų vasarą priimtoje Kauno apygardos teismo nutartyje paminėta, jog „nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad norą būti to paties neveiksnaus R. S. globėju ir turto administratoriumi išreiškė keturi asmenys: S. J. (Stasys) – buvęs J. S. sutuoktinis, kaip yra pats nurodęs, taip pat yra ilgametis S. šeimos draugas. Tas, kuris visuomet rūpinosi J. S. ir jos sūnumi R. S. (Romu), taip pat buvo įdarbinęs R. S. savo įmonėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“). Globėja sutiko būti K. B. (Kamilė) – S. J. sesuo, kuri, kaip pati nurodė, taip pat yra ilgametė S. šeimos draugė),. Dar į tą statusą pretendavo A. G. (Agnė) ir D. E. (Danutė), anot jų – ilgametės S. šeimos draugės. Išvadą teikiančios institucijos neprieštaravo nė vienai iš neveiksnaus R. S. globėju siekiančio būti asmens kandidatūrai.
Bet dera priminti, kad vėliau Danutė, būdama suinteresuotu asmeniu, pati atsisakė savarankiško reikalavimo dėl globėjo ir turto administratoriaus teisių paskyrimo, tad jos nebeliko tarp pretendentų tapti neveiksnaus asmens globėju.
Ką teigia teisės aktai globos klausimu
Civiliniame kodekse nurodoma, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Globėjas – savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina tam tikroje srityje neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo.
Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą, – pabrėžia teisės aktai.
„Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą“ (citata iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje).
Aplinkybės ir detalės
Neabejotina, jog teismams teko rimtai padirbėti, besigilinant į visas šios painios, su neveiksnaus žmogaus globa susijusios bylos aplinkybes. Juolab, kai pats globotinis teismui pareiškė sutinkantis, kad „paskirtas globėju būtų praktiškai bet kuris asmuo, su kuriuo jis tam tikru laikotarpiu artimiau bendrauja, visiškai nepaisant to, ar toks asmuo veikia jo interesais, ar prieš jį patį“.
Teismo posėdžiuose kaip reikiant pakedenti svetimi apatiniai. Savo teisę į globėjas įrodinėjusių pretendenčių nuomone, būtina atskleisti „kontraversiškus faktus“ dėl galimai fiktyvios neveiksnaus asmens motinos santuokos ir buto įsigijimo jo naudai, o taip pat – dėl jo lėšų pasisavinimo. Teisme minėta ir tai, jog keletą mėnesių po mamos mirties jos neveiksnus sūnus buvo paliktas vienas gyventi bute, o urna su nepalaidotais palaikais stovėjo balkone…Kalbėta ir apie R.S. (Romo) pagrobimą, apie vieno buto pardavimą, kito nupirkimą, apie tai, kad užkirstas kelias pareikšti dėl sandorio ieškinį, nes „teismui nepagrįstai paskyrus K. B. (Karoliną) laikinąja globėja, suėjo senaties terminas ieškiniui dėl buto pareikšti“.
Besiaiškinant kas vertas tapti ne laikinuoju globėju, paaiškėjo, jog vienam iš galimų kandidatų kelią užkirto buvę teistumai, o taip pat – naujas baudžiamasis procesas, keliems kitiems – artimo ryšio su galimu globotiniu nebuvimas ir…jų neslepiamas materialinis suinteresuotumas. Ginčijantis dėl to, „kas vertesnis“, minėtas ir pasisavintas bei vėliau pagrasinus policija, išreikalautas mirusios neveiksnaus vyro motinos auksas, taip pat – iš to asmens sąskaitos „nutekėję“ pinigai (kaip vėliau teigta, jo paties prašymu išgryninti bei jam atiduoti). Be to, konstatuota, jog pretendentės Agnė ir Danutė nebuvo aktyvios proceso teisme dalyvės. Viena jų (Danutė) netgi pati pasitraukė iš bylos ir pareiškė atsisakanti tapti R.S. globėja.
„Atskiraisiais skundais net nėra įrodinėjama, kaip faktiškai R.S. rūpintųsi A.G. (Agnė), kuri dirba Vokietijoje. Ji nepaaiškina, ar R. S. išsivežtų į Vokietiją, kur jis gyventų, kas pasirūpintų jo medicinine priežiūra ir kitais klausimais. A.G. net nežino, kokių medikamentų nuolatos reikia R.S., pas kokius medikus jis reguliariai turi lankytis ir kokias procedūras gauti“, – teigiama teismo nutartyje.
Pats globotinis teisme patvirtino, jog nori, kad jį globotų apie 15 metų pažįstama jo mamos vyro sesuo – K.B. Kad ji tinkama globoti, patvirtino byloje esantys duomenys. Moteris neteista bei nebausta administracine tvarka, yra dirbanti, gauna pajamas, jos sveikatos būklė leidžia jai globoti kitą asmenį. „Ji taip pat teismo nutartimi buvo paskirta ir laikinąja neveiksnaus asmens globėja, nutartis nebuvo skundžiama, o byloje objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos netinkamai atliktas laikinos globėjos pareigas, taip pat nėra. (…) Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas reikšmingas aplinkybes, siekiant užtikrinti neveiksnaus R.S.gyvenimo sąlygų, socialinės aplinkos stabilumą, nagrinėjamu atveju geresnes galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas turi suinteresuotas asmuo K.B. (…) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra“.
Ko moko kita nesena istorija?
Žinoma, ir teismai mažiau darbo turėtų, ir pretendentams globoti neveiksnų žmogų netektų bylinėtis bei leisti šimtus ar tūkstančius eurų, tikintis laimėti globėjo pareigas, kurios anaiptol, jei tik sąžiningai jas atlieki, tikrai nėra lengvos. Bet jei tas globotinis – „nebiednas“, tai visaip pasitaiko.
Istorijoje, kurią naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei papasakojo vienos mirusios vienišos kaunietės dukterėčia, jau po jos tetos laidotuvių, vasaros pradžioje, teismai neminimi. Ir niekam joje neprireikė oficialiai suteikiamo globėjo statuso.
Istoriją pasakojusios moters įsitikinimu, jos tetos Reginos (vardas pakeistas) kelionę į anapilį paspartino viename name su ja kažkada gyvenusi moteris. Ji iš to namo gretimo buto išsikraustė prieš gerą dešimtmetį. Bet niekada paskui ten nesirodžiusi, prieš šiemetinę vasarą netikėtai vėl apsireiškė. Kai susitiko kitą to namo gyventoją ir iš jos sužinojo, kad Regina smarkiai pasiligojo. Širdis silpna, atmintis – irgi, dažnai net pažįstamų žmonių vardus painioja. Viena iš trijų Reginos dukterėčių savo vienišą, niekada šeimos nesukūrusią, ir vaikų neturėjusią gilios senatvės sulaukusią tetą lankė ko ne kasdien. Tvarkė jos butą, prausdavo senolę, atnešdavo jai namie pagaminto karšto valgio, nupirkdavo maisto, buičiai reikalingų kitų prekių, padėdavo susimokėti mokesčius.
O vieną dieną, atsirakinusi tetos patikėtais raktais jos buto Žaliakalnyje duris, šeimininkės neberado. Iš kaimynės sužinojo, kad greitukė išvežė Reginą į ligoninę. Dėl širdies bėdų. Dukterėčia susirado tetą ligoninėje. O ten sužinojo, kad p. Regina giminių neturi, ja rūpinasi draugė, pagal suteiktą įgaliojimą. Žodžiu, neoficialia globėja pasiskelbusi svetima moteris gydytojams nurodė…prie ligonės jokių lankytojų, išskyrus ją, neprileisti.
Paskui paaiškėjo, kad ta moteris į ligoninę atsivežė notarę, o ši patvirtino…Reginos testamentą, kuriuo senolė viso savo turto paveldėtoja paskyrė ją, buvusią kaimynę. Porą dienų Regina dar po ligoninės pabuvo savo bute, kur, beje, saugojo (gal banku nepasitikėdama?) nemažą sumą pinigų, gautą už prieš keletą metų parduotą savo mirusios motinos butą. Ir…vėl pateko ligoninėn. Šįsyk – „dėl psichikos sutrikimų“.
Ją ten aptikusi dukterėčia ilgai turėjo įrodinėti personalui nepraradusi teisės lankyti artimą giminaitę (savo tėvo seserį), nors tą teisę kažkas „uzurpavo“, pareiškęs, kad ligonė jokių giminaičių neturi. Beje, paklausta, kokį raštą pasirašė ligoninėje, Regina nesuprato, ko iš jos Rita nori. Sakė, kad rašėsi „daug popierių“, nes „ligoninei daug parašų reikia“. Kad jos kaimynė ją „supažindino“ su notaru, Regina neprisiminė. Dėl ko ji gydoma, gydytojai neaiškino. O per kitą dukterėčios lankymą sena moteris jau buvo vangi, žvelgė į priekį nieko nesakančiu žvilgsniu. Bet pamačiusi artimą, pradžiugo ir sugebėjo budinčiam gydytojui girdint ištarti, kad pas ją atėjo dukterėčia Rita. Tiesa, pasikalbėti, pabendrauti su lankytoja ji jau nevaliojo. Ir prabėgus kelioms dienoms, senolė mirė.
…Tos pačios dienos vakarą įvykęs Ritos pokalbis su apsišaukėle „globotoja“ nieko nedavė.
Reginos buto durų spynos buvo pakeistos dar jai gyvai esant. Dukterėčia neatgavo tetos atminimui netgi senų šeimos nuotraukų. Perskambinusi į laidotuves rengiančias firmas, ji išsiaiškino, kada ir kur vyks atsisveikinimas su jos mirusia teta. Per keletą savaičių „savanoriškos globos“ tapusi svetimos moters turto paveldėtoja apsukruolė ekskaimynė pademonstravo mielaširdystę ir sutiko, kad Regina būtų palaidota greta savo mamos. Tarp kitko, ji netgi neslėpė, kad paveldėtame bute negyvens, jį tuoj pat parduos, kai tik dokumentus susitvarkys, – važiuos dirbti į Vokietiją…
