Per patį klimatologinės vasaros vidurvasarį Lietuvą talžiusi audra paliko daug pasekmių. Nors miestai ir miesteliai tvarkosi, tūkstančiai žmonių antrą parą vis dar neturi elektros. Apie tai, kas nulėmė tokią audrą, ar tai vienetinis reiškinys, ar jų bus daugiau ir ką žmonės turi padaryti, kad pajustų kuo mažesnes tokių audrų pasekmes pasakoja meteorologas Gytis Valaika.
Meteoreologas G. Valaika sako, kad tokios audros, kaip tik ką praūžė per visą Lietuvą, ne tik nėra dažnos, bet netgi labai retos, kuomet ir orai tokiu metu, kurie labiau rudenį primena: „Tokios audros, vėjo gūsiai su tokiu kiekiu iškrentančio lietaus vasarą nėra būdingi, tai labiau vėlyvo rudens, žiemos reiškinys. Bet kartais pasitaiko ir vasarą, paskutinį kartą kažkas į tai panašaus, nors kritulių ir vėjo buvo gerokai mažiau, buvo 2021 m. rugpjūtį, kai buvo užėjęs ciklonas, vyravo rudeniški orai. Dar anksčiau panašus reiškinys buvo 2007-ųjų liepą, kuomet vyko Dainų šventė.
Paprastai audros būna gerokai lokalesnės, užeina tam tikrose vietoje, palyja, gal ir smarkesnės tos audros būna, su perkūnija, bet ilgai netrunka, o šį kartą turėjome ištęstinį reikalą, kad ir lijo ilgai, ir vėjas ilgai pūtė, tarsi rudenį“.
Meteorologas pastebėjo, kad ypatingai retas buvo šis lietus, kuomet vietomis jo virš 100 milimetrų iškrito per 24 valandas. Toks skaičius, pasak jo, yra labai retas. „Net ir Europos meteoreologai, kurie tyrinėja audringus orus, pastebėjo, kad toks kritulių kiekis retai pasitaiko. Atsimenu Jurbarke prieš trejus metus buvo vasarinė liūtis, kuri apsėmė viską. Bet čia ne lokali vasariška liūtis, o visą Lietuvą apėmęs reiškinys. Daug kur fiksuoti stichiniai pavojingi lietūs, o apie Šiaulius, Telšius katastrofiniai, patys blogiausi ir pavojingiausi“.
Nors vėjas atrodė, kad bus nestiprus, medžiai neatlaikė dėl lapų
„Kai buvo perspėjimas dėl lietaus bei atsėlinančio vėjo greičio, žmonės dalinosi, kad čia nieko baisaus, bet jie pamiršta vieną dalyką – dabar yra vasara, medžiai yra su lapais, jie yra sunkūs. Kuomet lietus lyja, dar labiau pasunkėja šakos, dėl to medžiai neatlaiko, lūžta nuo drėgmės.
Rudenį, žiemą tokie vėjo gūsiai irgi būtų pavojingi, bet būtų gerokai mažiau pavojingi ir tokių eibių nepridarytų, nes medžiai būna be lapų, apkrova yra gerokai mažesnė. Lapai atrodo lengvi po vieną paėmus, bet jeigu jų daug, ir dar šlapi, tai medžiui gerokai sudėtingiau atsilaikyti prieš vėją. Vilniuje vėjo gūsiai per audrą siekė iki 22 metrų per sekundę, nors klaipėdiečiai sakytų, kad čia nieko tokio ir tai atrodo nedideli skaičiai, nieko tokio labai įspūdingo, bet reikia turėti minty, kaip jau minėjau, kad medžiai su lapais. Tai prisidėjo ir prie to, kad virš 160 tūkstančių žmonių liko be elektros, medžiai virsta, nutraukia laidus, ant mašinų užkrenta, žmonės žūsta“, – sako G. Valaika.
Tokių stichijų daugėja, žmonės patys turi daugiau domėtis orais
Į klausimą, ko galime tikėtis iš orų, ar bus dar tokių audrų, meteorologas sako, kad kas tiksliai bus vėliau, jis nežino, kaip ir niekas kitas pasaulyje, bet yra tendencijos: „Matome, kas vyksta pastaraisiais metais, ir nieko naujo nepasakysiu – planetos atmosfera šiltėja ne tik pas mus, bendrai pasaulyje – keliolika mėnesių fiksuojami rekordai. Visame pasaulyje yra klimato kaitos skeptikų, kurie vis netiki, bet pagal Lietuvos duomenis, kuriuos aš turiu, o jų yra virš 200 metų, tai tikrai šiltėja oras. Bet problema nėra jo šiltėjime, o kad šiltėjimo pokyčiai labai spartūs. Jeigu orai šiltėtų iš lėto, nebūtų to tempo. Meteorologai nekalbėtų, kad tai yra problema. Šiltėjimas vyksta dideliais tempais, jį nulemia atmosferos tarša, kurią patys žmonės sukelia. Žmonės kaip ir sutaria, kad tos taršos yra, bet nemoka jos susieti su tuo, kad ji paveikia atmosferą ir tiesiogiai mūsų gyvenimus.
Šiluma globaliu metu pavirsta vandens garais, o tai yra kaip kuras audroms, vėjams, sūkuriams, viskas konvertuojasi į energiją, kuri turi kažkur pasidėti, būti panaudota. Tai ir matome, kad tų audrų yra didėjimo tendencija. Labiausiai Lietuvoje ką klimato kaita daro, tai galbūt ne dėl vėjo akcentas, o daugėja smarkių liūčių. Šiltesnis oras daugiau drėgmės išlaiko ir automatiškai tada gali sugeneruoti gerokai pavojingesnius lietus, net ir katastrofinius“.
Paklausus komentaro dėl žmonių informavimo apie orus, dėl ko kilo pasipiktinimo banga, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje dirbantis R. Valaika atsako: „Mes, tarnyba, šiuo atveju aš, kuris atsakingas už komunikaciją, tikrai labai stengiuosi ištransliuoti, ką ir padariau ir šį kartą prieš audrą per socialinius tinklus, kur turime daug sekėjų. Buvo sakančių, kad neįspėjo, bet tikrai įspėjome. Problema yra ta, kad ši informacija nenuėjo į žmonių telefonus, meteorologai jų nesiunčia.
Iš esmės turbūt žmogui nereiktų laukti ir tikėtis, kad čia bus audra, ar jos nebus, reiktų nepatingėti patiems pasidomėti, pasižiūrėti, skirti vieną minutę laiko, pasitikrinti orus. Kas pažiūrėjo, tai tikrai matė, kad bus ir lietaus, ir vėjo, ir kad bus padarinių“.
Daugiau skaitykite čia.
