Skulptorius Algimantas Šlapikas naujausių kūrinių parodą surengė ne galerijoje, o tiesiog savo namuose. Kauniečio rankų nugludinti granito luitai virto intriguojančias istorijas pasakojančiomis skulptūromis.
Žinomo kauniečio skulptoriaus A.Šlapiko namų studijoje surengtoje parodoje „Kosmoso dulkės“ eksponuojamos pernai ir šiemet iš granito sukurtos skulptūros bei vienas skulptoriaus gerbėjams jau matytas kūrinys „Aukojimas“, kuris primena metalinę krosnį ir tuo pat metu koplytstulpį. Už jo išdėliotos medinės skulptūros.
Visos darbams panaudotos medžiagos tarsi papildo viena kitą.
Akmuo – amžina medžiaga, bet didelėje studijoje ant grindų išdėliotos skulptūros primena nuo granito luitų atskilusias dulkes, kaip dulke, pasak A.Šlapiko, yra ir pats jų kūrėjas, jei žmogų vertintume kaip kosmoso dalelę.
Medis – degi medžiaga, kuria kūrenamos krosnys, o kūrenimas skulptoriui susijęs su kūryba, tad tarp šių darbų neatsitiktinai atsirado ir „Aukojimas“.
A.Šlapikas pasakojo, kad pristatomuose darbuose atsispindi ir pastarųjų metų aktualijos – karas Ukrainoje, ir amžinos temos – žmogaus silpnybės ar paties menininko požiūris į įvairius reiškinius.
Viena skulptūra vaizduoja lėkštę, kurioje matyti skylutės, ir valgymui skirtas lazdeles. Darbą autorius pavadino „Paskutinio maisto jaustukas“. „Kai valgome, lėkštę bandome išgrandyti iki paskutinio kąsnio. Taip begrandant atsirado veidą primenančios skylutės, šis veidas tarsi žiūri į tave ir piktai juokiasi, kad viską pravalgei.
O lazdelių pagal etiketą sukryžiuoti ant lėkštės negalima. Bet argi menininkas elgiasi pagal taisykles? Jei jų laikytųsi, tai būtų ne meno erdvė, o restoranas“, – šypsojosi skulptorius. Skulptūra „Mažasis melagis“ primena ilganosio žmogaus galvą, kuri siūbuoja į priekį ir atgal. A.Šlapikas norėjo pavaizduoti žmogų, kuris viską prižada padaryti, bet tik meluoja ir nieko nedaro.
„Atidėtas skrydis“ vaizduoja tarsi bandantį, bet pakilti negalintį lėktuvą, kai kam jis primena bepilotį droną „Bairaktar“.
Kitas darbas – „Švelnus atsparumas“ – primena prieštankinį „ežį“. „Tačiau jo detalių galai suapvalinti. Man atrodo, kad tai primena mūsų savybę – užsidegę žadame duoti kam nors atkirtį, bet kai ateina metas tai daryti, pradedame svarstyti, gal reikia tartis?“ – mintimis dalijosi skulptorius.
A.Šlapikas intriguojančiai pasakoja apie kiekvieną savo darbą, apie tai, ką juo norėjo pasakyti. Kiekvienas pasakojimas į skulptūras priverčia pažvelgti vis iš kito kampo, nes atsiveria daugybė prasmių ir sluoksnių.
Skulptorius savo namų studiją laikina meno galerija pavertė iki rugpjūčio 25 dienos.
