Vienas iš naujausių pranešimų apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą iš darbo Užimtumo tarnybą (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiekė iš Klaipėdoje, gyvenamojo namo bute, įregistruotos UAB „Lumifest“. Liepos 11-ąją įmonė, kuri, kaip nurodo, verčiasi „krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla“, informavo UT, jog iš darbo atleidžia 140 darbuotojų. Bendrovei paskelbtas bankrotas (liepos 4-ąją įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo).
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su Antanu Radavičiumi – „Lumifest“ fiziniu administratoriumi iš Kauno. Jis teigė, jog dar nespėjo susipažinti su visais finansiniais dokumentais, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ši įmonė visai neturi jokio transporto kroviniams pervežti. Taip pat neturi ir kitokio turto, o jos skola Sodrai, inicijavusiai bankroto bylos iškėlimą, yra netoli 90 tūkstančių eurų.
„Aiškėja, jog ši firma vertėsi ne krovinių pervežimu, bet darbuotojų iš kelių trečiųjų šalių (iš Azijos) nuoma. Kaip norite, taip tą „praktiką“, kuri vis labiau Lietuvoje tampa populiari, galite vadinti, kad ir – prekyba žmonėmis. Jeigu susidariusi nemaža skola Sodrai, tai reiškia, kad ir atlygis už darbą žmonėms tikriausiai nebuvo sumokėtas. Į visas bylos aplinkybes gilinamės“, – sakė „Kas vyksta Kaune” žurnalistei A. Radavičius.
Per metus darbo imigrantų skaičius paaugo 23,3 tūkst.
Užimtumo tarnybos duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu darbuojasi iš 132 pasaulio šalių atvykusių 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Dar 12,2 tūkst. Lietuvoje dirbančių užsieniečių turi Europos Sąjungos šalių pilietybes.
Šiemet fiksuojami ryškesni pokyčiai ir šalių, iš kurių atvykstama dirbti, geografijoje. Permainos labiausiai atsispindi atvykusių iš Azijos ir Afrikos piliečių statistikoje. Net pustrečio karto padidėjo Lietuvoje dirbančių Indijos piliečių, – per metus jų atvyko 2,5 tūkst. Uzbekų skaičius išaugo beveik dvigubai, – rinka pasipildė 3,4 tūkst. naujų darbuotojų. Tadžikų ir azerbaidžianiečių per metus padaugėjo pusantro karto (atitinkamai – 1,9 tūkst. ir 1,5 tūkst. daugiau).
Mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje. Nedaug pasikeitė ir dirbančių ukrainiečių skaičius (ūgtelėjo 1,7 tūkst.) O štai baltarusių darbo rinkoje didėjo dešimtadaliu – 4,3 tūkst.
Pirmą kartą į gausiausiai dirbančių piliečių iš trečiųjų šalių TOP 20 pateko Zimbabvės ir Bangladešo piliečiai, – praneša Užimtumo tarnyba. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei 200 Zimbabvės piliečių (prieš metus – mažiau nei 10). Jų dauguma – sunkvežimių vairuotojai, įsidarbinę Kaune. Bangladešo piliečių šalyje jau dirba 300, o prieš metus buvo pusšimtis. Didžioji dalis – suvirintojai, dirbantys Klaipėdos įmonėse.
„Dėl senstančios visuomenės dauguma valstybių susiduria su darbuotojų trūkumu, todėl darbo jėgos migracija aktyvėja. Ne išimtis šiuo požiūriu ir Lietuva. Užsieniečiai dažniausiai užpildo trūkstamos kvalifikacijos profesijų spragas, padeda spręsti darbo rinkos disbalanso problemas“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Anot jos, populiariausi trečiųjų šalių piliečių dirbami darbai Lietuvoje daugelyje Europos šalių taip pat įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašus. Pernai 19 valstybių fiksavo esamą sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų trūkumą, 21 šalis – suvirintojų, 17- metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, 12 – betonuotojų, 16-ai šalių trūko elektrikų ir virėjų.
Daugiausia dirbančių atvykėlių iš Afrikos yra Vilniuje ir Kaune
Bendras dirbančių afrikiečių skaičius dabar siekia 1,4 tūkst., – jie turi 40-ies šio žemyno šalių pilietybes. Afrikiečių per metus padaugėjo 600.
Gausiausia darbo rinkoje atvykėlių iš Nigerijos – šiemet yra 330, pernai buvo 266. Taip pat Lietuvoje dirba Zimbabvės (216), Kamerūno (179), Egipto (175), Maroko (134), Ganos (95), Alžyro (39), Kenijos (35), Tuniso (28), Eritrėjos (21), Pietų Afrikos (20) piliečių. Daugiau nei pusė jų mūsų šalyje dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (52 proc.), aukštos kvalifikacijos – 29 proc., nekvalifikuotus – 19 proc.
Liepos 1 d. pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (74,1 tūkst.) dirbo transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Statybos sektoriuje – apie šeštadalis (24 tūkst.), apdirbamosios gamybos – dešimtadalis (14,5 tūkst.). Informacijos ir ryšių sektoriuje įdarbinta 5,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 5,4 tūkst.
Visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei transportą ir saugojimą, daugiausia darbo rinkoje – ukrainiečių. Informacijos ir ryšių bei transporto sektoriuose daugiausia – baltarusių. ITR sektoriuje baltarusiai sudaro 63,9 proc. čia dirbančių ne ES piliečių, transporto sektoriuje – 47,2 proc.
Dauguma trečiųjų šalių piliečių šalyje dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (117,3 tūkst. arba 84,8 proc.), iš jų daugiausiai įdarbinta vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, surinkėjais (77 tūkst.).
Aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų dalis nesiekia dešimtadalio (13,1 tūkst.) pagal darbo sutartis dirbančių trečiųjų šalių piliečių. Iš jų – 2 tūkst. užima vadovaujančias pareigas, 9,5 tūkst. dirba specialistais, 1,6 tūkst. – technikais ir jaunesniaisiais specialistais. Nekvalifikuotą darbą dirba 7,9 tūkst. kitataučių.
J. Zemblytės teigimu, svetimšaliai dažniausiai papildo vietos darbo jėgą arba užima darbo vietas, kurių vietos gyventojai nesirenka dėl prastesnių darbo sąlygų ir mažo darbo užmokesčio: „Jie įdarbinami dar ir todėl, kad vietos gyventojai neturi reikalingų kompetencijų. Pavyzdžiui, plėtrai į užsienio šalis reikalingi atitinkamas kalbas mokantys ir vietinių rinkų ypatumus žinantys pardavimo vadybininkai.
Tačiau Lietuvoje yra pakankamai daug norinčiųjų dirbti reklamos, pardavimo ir rinkodaros specialistais, bet tokiam darbui dirbti mūsų šalyje įdarbintas tūkstantis trečiųjų šalių piliečių“, – atkreipia dėmesį UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.
