Marijonų vienuolyno kiemelyje prie Šv. Gertrūdos bažnyčios (įėjimas iš Laisvės alėjos 101) ateinančio trečiadienio vakarą prasidės tradicinis, daugiau nei dešimtmetį gyvuojantis festivalis „Gertrūdos vasara“. Jį rengiančios ATM kompanijos įkūrėjas ir vadovas Alvidas Tautkus naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ atviravo, kad šis per daugybę saule ir šiluma džiuginančių savaičių nusidriekiančių renginių ciklas savo reklaminio šūkio neturi. Jo ir nereikia.
„Žmonės pas mus, o tiksliau – į mieliausią, geriausią vietą (o tai – Kauno Marijonų vienuolyno kiemelis prie Šv. Gertrūdos bažnytėlės) ateina, tikėdamiesi šventės, ir ją tikrai gauna. Čia šventę kuria mūsų visų mylimi Lietuvos artistai. Tie, kuriuos publika jau seniai žino ir su kuriais visada laukia naujų susitikimų“, – sakė puikus muzikantas, kažkada drauge su savo broliu Gintautu įkūręs populiariąją „Rondo“ grupę, o dabar plačiai žinomas renginių organizatorius A. Tautkus.
„Gertrūdos vasarą 2024“ trečiadienio vakarą pradės publikos meile jau daugybe metų besidžiaugiantis dainininkas Vytautas Šiškauskas, pristatysiantis savo programą „Auksinės dainos“. O ketvirtadienį vyks miuziklų vakaras, kurį rengia populiarūs, mylimi muzikos atlikėjai Ona Kolobovaitė ir Liudas Mikalauskas bei jiems akompanuosianti Beata Vingraitė.
Liepos 2-ąją Marijonų jaukiame vienuolyno kiemelyje, tarp Laisvės alėjos bei J. Gruodžio gatvės, kils į sceną (su „Auksinių dainų kolekcija“) savo populiarumo ištisus dešimtmečius neprarandanti grupė „Vairas“. Kitą vakarą (liepos 3-osios) „Gertrūdos vasaroje“ debiutuos savotišką „interneto produkto“ (nes visą savo muzikavimą transliuoja internetu) vardą pelnęs Juozas Kuraitis. Drauge su Daumantu Slipkumi jie atliks programą „Gražiausia saksofono muzika“.
Liepos 15-ąją ištikimų festivalio „Gertrūdos vasara“ gerbėjų ir tų žiūrovų, kurie į koncertą Marijonų vienuolyno kiemelyje užsuks gal tik pirmą kartą, lauks vakaras su aktore bei romansų atlikėja Larisa Kalpokaite (akomponuos D. Slipkus). Liepos 16-ąją puokštę „Labai asmeniškų dainų“ kauniečiams ir jų svečiams koncerte dovanos Neda Malūnavičiūtė drauge su Richardu Baniu.
Paskui, liepos 16-ąją, savo naują programą „Už stiklinių lietaus grotų“ pristatys šmaikštusis Juozas Erlickas. Populiariam rašytojui, dainų jo paties sukurtais tekstais atlikėjui J. Erlickui scenoje talkins D. Slipkus ir Vytautas Mikeliūnas.
Beje, jei anksčiau, vos pradėjus rengti „Gertrūdos vasarą“, visada koncertuose pakakdavo vietų žiūrovams, tai pastaraisiais metais situacija keičiasi, – daug kas susiplanuoja renginius bei bilietus įsigyja iš anksto. Nes žino, kokios šventės galima tikėtis, atėjus renginio vakarą į Kauno centrinėje gatvėje esančio vienuolyno kiemelį.
Smagią šventę liepos 18-ąją savąja programa „Laiko ratu“ garantuos grupė „Nerija“, kurios populiarias, daug kam į atmintį įsirėžusias dainas drauge su ja koncertuose mielai dainuoja ir vyresni, ir jaunosios kartos žiūrovai.
Liepos 23-osios vakarą „Gertrūdos vasara“ pakvies pasiklausyti aktorių Sauliaus ir Jokūbo Bareikių atliekamų autorinių dainų. Kitą vakarą (liepos 24-ąją) į naują „Muzikinį pasimatymą“ visus pakvies Evelina Sašenko ir Liudas Mikalauskas (jiems akomponuos Paulius Zdanavičius). Liepos 24-ąją Marijonų vienuolyno kiemelyje skambės grupės „EL FUEGO“ atliekama muzika.
„Aš lauksiu Tavęs“ – taip pavadintą programą rugpjūčio 6-ąją pristatys festivalio „Gertrūdos vasara“ naujokai – Daumantų muzikantai. Visą šios vasaros muzikos renginių ciklą šiame kiemelyje užbaigs festivalio „senbūvis“ dainininkas Ovidijus Vyšniauskas, kurio koncertas vyks rugpjūčio 7-ąją.
Prieš festivalio pradžią „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, o kas jame šįmet bus naujo?
„Taip, atlikėjai – žinomi, matyti ir girdėti ankstesniais metais. Bet šįmet jų programos praturtintos naujais kūriniais. Nors, jei atvirai, publika, kuri nuo seno yra ištikima savo mylimiausiems artistams, kai ateina į koncertus, labiau nori išgirsti jų atliekamus seniai repertuare įsitvirtinusius kūrinius. Dainas, kurias žino, moka ir mielai dainuoja. Tarkim, „Nerija“ nieko naujo negali padaryti, nes ji šiandien kaip tik įdomi tuo, kuo kažkada pavergė publiką“, – paaiškino A. Tautkus.
Neabejotina, jog pati festivalio vieta turi nemažai įtakos ir kviečiant į jį atlikėjus, ir aptariant su jais programas, kurios bus vienuolyno kiemelyje pristatytos. Tik smalsu, ar aplinka nesufleruoja idėjos organizatoriams įsileisti į vienuolyno kiemelį ir rimtesnius muzikos žanrus, – gal visai mielai publika čia kokį vakarą pasiklausytų sakralinės muzikos?
„Suprantama, tokia muzika kur kas geriau skamba bažnyčioje, o ne atvirame, nors ir labai jaukiame kieme. Tai dabar būtų sunku pasakyti, ar ji „įsipaišytų“ į festivalio programą. Rengdami „Gertrūdos vasarą“, mes drauge su kiemelio šeimininkais aptariame, kas vyks, kokia muzika skambės, kad tikrai nebūtų pažeistas vietos sakralumas. Žinoma, atsižvelgiame į tai, kas tinka brandesnei publikai, taip pat – į šeimininkų, kurių erdvėse festivalis skamba, nuomonę“, – kalbėjo ATM (Alvido Tautkaus Muzika) kompanijos vadovas.
„Gertrūdos vasaros“ organizatorių teigimu, „per laiką išsikristalizuoja tiek renginio sumanymas, tiek atlikėjai, tiek žiūrovai. Ir ačiū Marijonų vienuolyno kiemelio šeimininkams, kad „Gertrūdos vasaros“ koncepciją suprato, priima ir palaiko“.
Bažnyčia, „sąlygojusi“ pavadinimą jau keliolika metų greta jos vykstančiam populiariam festivaliui, šiame kiemelyje stovi jau ne vieną šimtmetį. Kaip teigiama Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro interneto svetainėje, „pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose ji paminėta 1503 m. liepos 13 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje Kauno parapinei bažnyčiai. Tuomet Kauno parapijos klebonams buvo pavesta rūpintis bažnytėle, kuri vadinta koplyčia. Kauno klebonai tai darė iki XVIII a. vidurio.
Nėra jokių žinių apie Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios fundatorių ar fundacijos datą. Gotikinė raudonų plytų, netaisyklingo plano bažnyčia vienu masyviu dominuojančiu bokštu pradėta statyti greičiausiai XV a. (pirmiausia išmūryta presbiterija), o baigta XVI a. Apgriauta XVII a. vidurio Rusijos okupacijos metu, stovėjo apleista. 1680 m. Benediktas Žuchorskis bažnyčios atstatymui paaukojo 800 auksinų, kuriais pasinaudojus, rekonstruotas bažnyčios interjeras, pastatyti du mediniai altoriai.
Bažnyčia remontuota ir XVIII a. pradžioje. (…) 1750 m. birželio 25 d. Vandžiogalos klebonas Petras Novomiejskis prie bažnyčios įkurdino Šv. Roko brolijos vienuolius, suteikdamas jiems 9000 auksinų fundaciją ir įpareigodamas kas savaitę už jo sielą aukoti dvejas mišias. Nuošaliau nuo miesto centro stovėjusi nedidelė bažnyčia ir jos aplinka idealiai tiko špitolei įrengti. Netoli bažnyčios buvo katalikų kapinės (dabar tai – dalis Laisvės alėjos).
1922–1948 m. Šv. Gertrūdos bažnyčioje šeimininkavo Nekaltojo Prasidėjimo kongregacijos marijonai, kurie pasistatė naują mūrinį vienuolyną. 1948 m. uždarytoje bažnyčioje įrengta medicinos technikos parduotuvė. Atgimus Lietuvai, 1992 m. bažnyčia grąžinta marijonams“ (Vaida Kamuntavičienė).
Anot festivalio rengėjo A. Tautkaus, lietuviškomis vasaromis lietui „nuprausus“ jau ne vieną atviroje erdvėje vykstantį kultūros renginį, „Gertrūdos vasarai“ kažkaip sekasi jo išvengti, – per koncertus publikai skėčių dažniausiai neprireikia. Tikriausiai taip bus ir šią vasarą. Kauno Marijonų vienuolyno rektorius ir vyresnysis kunigas Kęstutis Brilius festivalio išvakarėse yra pasakęs: „Dėl orų nepergyvenkite, nes čia viskuo rūpinasi Šventoji Gertrūda. Ji tikintiesiems žada gerą orą“.
