Dovanų kuponų platformose „beta.lt“ ir „grupinis.lt“ įsigiję žmonės – sunerimę, nes šias svetaines valdanti įmonė „BETA Media“ paskelbė apie bankrotą. Pirmadienį įmonės telefonai buvo išjungti, o kuponų prisipirkę žmonės ėmė kelti klausimus, ar atgaus sumokėtus pinigus. „Delfi“ paklausė, kokių žingsnių imsis su įmone bendradarbiavę paslaugų teikėjai ir kaip situaciją vertina teisininkai.
Dar penktadienį įmonė informavo klientus apie skelbiamą bankrotą ir uždarė savo valdomas „beta.lt“ ir „grupinis.lt“ svetaines. Šiose vartotojas informuojamas apie „atliekamus svetainės atnaujinimo darbus“, nors nepanašu, kad jų veikla greitai gali būti atkurta.
Vartotoja: pastaruoju metu įmonė skelbė akcijas
Įsigijusiems dovanų kuponų žmonėms toks įmonės pareiškimas sukėlė nemažai klausimų.
„Ką daryti su galiojančiais ir iš jų įsigytais įvairių paslaugų čekiais (viešbučių, grožio paslaugų, maisto ir t.t.), ar jie tebegalioja, ar už juos bus sugrąžinti pinigai?“ – laiške „Delfi“ rašė Gintarė.
Be kita ko, jos teigimu, pastaruoju metu „beta.lt“ buvo dažnai vykdė akcijas, kuriomis siūlyta įsigyti kuponų su 20–30 proc. dydžio nuolaidomis.
„Tai kaip buvo galima vykdyti akcijas, jei jie žinojo, kad artėja bankrotas? Ir kaip atsakingos institucijos neprižiūrėjo situacijos?“ – svarstė skaitytoja.
Pirmadienį „Delfi“ susisiekti su įmone viešai nurodomais kontaktais nepavyko – telefonai buvo išjungti arba pasigirsdavo atsakymas, kad sujungti nėra galimybės.
Susisiekus elektroniniu paštu gavome automatinį atsakymą, kurioje informuota apie įmonės bankrotą.
Tiesa, „BETA Media“ vadovas Raimundas Adomaitis pirmadienio rytą paskelbė įrašą savo „LinkedIn“ profilyje, kuriame pakomentavo situaciją.
„Nepavyko išlaikyti pasikeitusios konkurencinės kovos, suvaldyti augančių skaitmeninės rinkodaros kanalų kaštų ir iš jų gaunamos grąžos, nepavyko toliau eiti augančių nuolaidų vartotojui keliu.
Penktadienį oficialiai pranešus šią žinią spaudoje, per vieną dieną tapau „vagimi“, „veikėju“, kurį „reikia pagauti, sumušti“, kuris „turi pasiaiškinti tautai“ ir t.t. Keturis kartus kroviau telefono bateriją, nes sulaukiau daugiau nei 600 skambučių, į didžiąją dalį kurių fiziškai negalėjau atsakyti“, – guodėsi R. Adomaitis.
Toliau jis pridūrė, kad „nesėkmės, kaip ir laimėjimai, yra mūsų kasdieninio gyvenimo dalis“, tačiau kokių veiksmų imtis vartotojams, įraše nenurodė.
Ką nusprendė verslai?
Palangoje veikiančio viešbučio „Vanagupė“ pardavimų vadovė Vaida Gendrolytė sakė, kad suteikti paslaugas žmonėms, kai kuponus pardavusi įmonė skelbia apie bankrotą, prieštarautų verslo logikai.
„Jei įmonė bankrutavo, savo sąskaita augintis skolą, kurios neatgausi, turbūt nėra logiška. Vartotojas, kuris nusipirko negaliojančią paslaugą, turėtų kreiptis į pardavėją, o ne į paslaugos teikėją“, – „Delfi“ komentavo V. Gendrolytė.
Savo ruožtu taip pat Palangoje įsikūrusio viešbučio „Grand Baltic Dunes“ vadovė Ingrida Valaitienė sakė, kad kol kas nenusprendė, kaip elgsis.
„Aiškinamės situaciją, kaip turėtume pasielgti, nes visiems sukėlė nuostabą šitas „BETA Media“ pareiškimas. Dabar viską aiškinamės su advokatais ir daugiau komentuoti nieko negaliu“, – „Delfi“ sakė I. Valaitienė.
Pasak jos, su šia įmone „visada buvo problemų, jie delsė mokėti ir kontaktuoti su jais reikėjo visada“.
Patirtų nuostolių ji neatskleidė.
„Eglės sanatorija“ paslaugas suteiks
Ramiau turėtų jaustis „Eglės sanatorijos“ kuponų įsigiję žmonės. Jos vadovas Artūras Salda nurodė, kad įmonė suteiks paslaugas visiems įsigijusiems kuponų žmonėms.
„Mes nenorime nuvilti žmonių, kurie pirkdami kuponus, nepriklausomai nuo to, per kurią įmonę tai darė, rodė pasitikėjimą „Eglės sanatorija“. Mes jaučiame pareigą paslaugas suteikti, o verslo rizika, kurią turėjome dirbdami su „BETA Media“ – taip, mes ją prisiėmėme, patyrėme akivaizdžių nuostolių ir jų dar turbūt bus, bet mums reputacija ir klientų pasitikėjimas yra svarbiau“, – sprendimą motyvavo A. Salda.
Jis, kaip ir I. Valaitienė, patirtų nuostolių nekomentavo, tačiau nurodė, kad sumos „yra nemažos“. Problemos dėl atsiskaitymų su „BETA Media“, jo teigimu, prasidėjo šiemet.
„Iš pradžių jos nebuvo didelės, bet labai greitai eskalavosi ir baigėsi kaip baigėsi“.
Tiek I. Valaitienė, tiek A. Salda patvirtino, kad kuponų pardavusi įmonė atsiskaito su paslaugos teikėju, kai suteikiama paslauga, t. y. kai kuponas yra panaudojamas.
Pasak A. Saldos, šis atvejis parodė, kad toks modelis yra ydingas.
„Klientai, nusipirkę kuponą, panaudoja jį kartais tą patį mėnesį, kartais po pusės metų ir panašu, kad ši įmonė galėjo pinigus panaudoti kažkokiems kitiems tikslams, o ne atsiskaitymui su paslaugų teikėjais“, – teigė A. Salda.
Advokatas: šansų atgauti pinigus nedaug
„Triniti Jurex“ asocijuotoji advokatė Akvilė Bužinskaitė nurodė, kad iškėlus bankroto bylą vartotojai taps įmonės kreditoriais ir visus reikalavimus turės pateikti paskirtam įmonės bankroto administratoriui.
Vartotojų reikalavimai bankroto byloje tenkinami bendra tvarka (nėra specialių sąlygų vartotojų reikalavimų tenkinimui). Tačiau kol sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo dar nėra priimtas, galima kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
„Prieš kreipiantis į VVTAT vartotojas, visų pirma, pretenziją turi pateikti kuponų platintojui. Tad šioje situacijoje vartotojui rekomenduotina pasitikrinti, ar jo turimas kuponas negalioja. Tą galima padaryti kupone nurodyto paslaugų teikėjo pasiteiraujant dėl galimybės pasinaudoti kuponu arba kreipiantis tiesiai į kuponų platintoją. Kreipimąsi rekomenduotina teikti ir atsakymo paprašyti raštu (el. paštu). Kadangi kuponas yra sutartis tarp vartotojo ir kupono platintojo, paslaugų teikėjai, kurių paslaugoms skirti kuponai, turi teisę jų nepriimti, jei kupono platintojas už juos neapmokėjo“, – patarė A. Bužinskaitė.
VVTAT pirmadienį paskelbė, kad, jos žiniomis, teismas dar nėra priėmęs sprendimo iškelti bankroto bylos ir paskirti bankroto administratoriaus.
Tarnyba taip pat nurodė, kad dėl pažeistų teisių kreiptis į ją vartotojai gali.
„Turint atsakymą, kad paslaugų teikėjas nepriims kupono, vartotojui reikėtų reikšti pretenzijas kupono platintojui ir, jei kupono platintojas jų netenkins – kreiptis į VVTAT. Pažymėtina, kad kuponų platintojas atsakymą gali pateikti per 14 dienų. Tad, atsižvelgiant į VVTAT viešai išplatintą žinutę, jog vartotojai dėl savo teisių gali kreiptis tiesiai į VVTAT, siūlytina papildomai pasikonsultuoti su VVTAT dėl galimybės pateikti tokį kreipimąsi dar nesulaukus kuponų platintojo atsakymo“, – pridūrė ji.
Advokatas Edmundas Rusinas kalbėdamas su „Delfi“ antrino A. Bužinskaitei, kad įmonės, kurių kuponų įsigijo žmonės, turi suteikti paslaugą, jei joms už tai sumokėta, kitu atveju tokios prievolės nėra.
„Jei įmonėms už paslaugą yra sumokėta, jos turi ją suteikti, bet jei paketas įsigytas, pinigai sumokėti, o paslauga negali būti suteikiama, nes įmonė nemoki, vartotojai tampa kreditoriais. Jie gali reikšti kreditorinius reikalavimus. Čia nebent su paslaugų teikėjais galima ieškoti kompromiso, bet jei pinigų nėra, žinoma, paslaugos jie neteiks“, – komentavo E. Rusinas.
Tačiau ėmusis bankroto procedūrų, advokato teigimu, tarnyba jau nebepadės, nes tokiu atveju visi kreditoriai yra lygiateisiai ir negali būti taip, kad kažkuriam būtų suteikta pirmenybė pinigus atgauti.
„Tai yra ne pirmos eilės kreditoriai, jie visi stoja į bendrą eilę. Tada žiūrima, gal įmonė turi turto, gal jai kas nors yra skolingas. Tada gauti pinigai padalijami proporcingai, bet jei tu esi trečios ar paskesnės eilės kreditorius, tikimybė atgauti pinigus nėra didelė“, – pripažino teisininkas.
Tiesa, jis pripažino, kad kartais būna, jog paskelbusi apie bankrotą įmonė dėl jo nesikreipia, nors tai turbūt nėra tas atvejis.
„Jei paduotas pareiškimas teismui ir teismas jį priima, tai yra pirmas nemokumo bylos etapas. (…) Šiuo atveju aš kažkokių (teisinių – aut. pastaba) veiksmų vartotojams nesiūlyčiau daryti“, – nurodė E. Rusinas.
Tačiau jis ragino šnekėtis su paslaugų teikėjais, nes taip gali gimti įvairių sprendimų.
„Gal, pavyzdžiui, vienu atveju pinigai paslaugos teikėjui buvo sumokėti, bet tai galima sužinoti tik su juo susisiekus“.
E. Rusinas taip pat svarstė, kad svarbus ir klausimas, ar įmonė už kuponus susirinktus pinigus laikė sąskaitoje iki paslaugos suteikimo, ar paleido juos į apyvartą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
