Seimas antradienį pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms.
Už tai balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 42, susilaikė 10 parlamentarų.
Iš valdančiosios koalicijos prieš balsavo konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, susilaikė liberalas Andrius Bagdonas.
Iš opozicijos išvadas palaikė vienintelis komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas. Beveik pusė jo frakcijos bendražygių nedalyvavo balsavime. „Valstiečių“ frakcijai priklausantis Antanas Vinkus teigė per klaidą paspaudęs mygtuką „už“.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Be to, jis galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
„Gal skambės pompastiškai, bet nuoširdžiai tikiu, kad tai yra moralios politikos ir teisės viršenybės triumfas. Gal ne triumfas, bet pradžia į tokį teisės viršenybės pasitikėjimą ir moralę politiką“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė V. Bakas.
„Labai svarbu, kad Lietuvoje nepriklausomai nuo einamų pareigų nebūtų nė vieno pareigūno ar politiko, kuris galėtų nesilaikyti įstatymų, juos pažeidinėti“, – pabrėžė jis.
Laiko „nepavykusiu Seimo projektu“
Išvadoms nepritarusi konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė prieš balsavimą teigė, kad komisijos darbą laiko „vienu labiausiai nepavykusių Seimo projektų“.
„Neišvengta nevykusio politinio atspalvio. (…) Tai vyko prieš prezidento rinkimus ir atspindėjo tą keistą ketverius metus trukusią kovą su prezidento institucija, kuri buvo sunkiai paaiškinama, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak jos, kadangi komisijos veikla buvo „atvirai nukreipta“ prieš prezidentą, Konstitucija jam suteikė teisę neatsakyti į komisijos klausimus ir neliudyti prieš save.
„Susidaro toks negeras įspūdis, kad dabartinė mano koalicija po kitų Seimo rinkimų vėl tęs tą kovą su rinkimus laimėjusiu asmeniu, užuot kovoję su tikraisiais grėsmę keliančiais dalykais“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
„Mes esame ir konstruktyvūs, ir stiprūs, galime daug gero duoti Lietuvai, bet dabar prieš Europos Parlamento ir Seimo rinkimus tai gali sudaryti klaidingą įspūdį rinkėjams apie mūsų valdančiąją koaliciją“, – teigė konservatorė.
Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė ragino nepalaikyti komisijos išvadų.
„Komisijos išvada yra labai prieštaringa, pati Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad vis dėlto buvo daug kur peržengtas ir interesų derinimas, peržengtos komisijos kompetencijos ribos, yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų“, – Seimo posėdyje kalbėjo A. Širinskienė.
Ji komisijos išvadose siūlė palikti tik vieną straipsnį – konstatavimą, kad komisija savo darbą baigė. Parlamentarai šiam pasiūlymui nepritarė.
Stebėjosi opozicija
Konservatorius Jurgis Razma kvietė parlamentarus palaikyti komisijos išvadas.
„Negaliu atsistebėti opozicijos laikysena šioje situacijoje Kai pasirodo tokio pobūdžio žurnalistinis tyrimas, (…) štai opozicija atsistoja į visišką rezistencijos poziciją, blokuoja tokį tyrimą, nedalyvauja, ieško formalių priekabių, kad tik paveiktų patį tyrimą ir jo išvadas“, – sakė J. Razma.
Pasak jo, priėmus išvadas, Seimas turės spręsti, kokių veiksmų imtis, kaip keisti įstatymus, kelti VSD vadovo atsakomybės klausimą.
„Patvirtinkime išvadas ir judame į priekį pasiekę, kad VSD keistų savo darbo principus ir dirbtų teisėtai“, – prieš balsavimą sakė J. Razma.
Nepritarti komisijos išvadoms ragino Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius.
„Bet kurioje demokratinėje šalyje neįsivaizduojama, kad parlamentas vykdytų tyrimą pagal kažkieno parašytą romaną“, – sakė Seimo narys.
Konservatorius Paulius Saudargas sakė, kad išvados yra ne apie G. Nausėdą, o apie tarnybų skaidrumą ir efektyvumą.
„Tarsi akcija „Skaidrinam“, kuri atėjo ne tik į savivaldybes ir Seimą, bet atėjo į Prezidentūrą, VSD, kitas institucijas ir paklausė įvairių klausimų dėl finansų, dėl lobizmo, dėl asmens duomenų, dėl informacijos perdavimo. Taip, nemalonu, bet visi kartu tobulėjame ir skaidrėjame“, – kalbėjo P. Saudargas.
Liberalų frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad komisijos darbas buvo „prasmingas, atsakantis į kai kuriuos klausimus“.
„Komisijos išvados yra ir perspėjimas specialiosioms tarnybos Lietuvoje – neužsižaiskite galios žaidimuose, Seimas priešinsis tokiems dalykams, kaip galimam valstybės užvaldymui, jeigu būtų tokių intencijų“, – sakė liberalas.
„Tikiuosi, kad remiantis išvadomis (…) nebus daromi išpuoliai prieš ką tik išrinktą šalies prezidentą“, – pridūrė jis.
Išvados: VSD vadovas talkino G. Nausėdai
Komisijos išvadose teigiama, kad apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie šio komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
V. Bako teigimu, patvirtinus išvadas, dar šios kadencijos Seimas turėtų išviešinti komisijos išvadų priedus.
„Visa komisijos surinkta informacija, kuria dabar tarsi bandoma spekuliuoti įvairiai, tai tikrai svarbi informacija, kurią visuomenė tikrai turi teisę žinoti apie šio proceso dalyvius, jų darytą įtaką, apie jų interesus“, – tvirtino buvęs komisijos pirmininkas.
Pasak jo, taip pat reikia tobulinti su pranešėjų apsauga, su parlamentine žvalgybos įstaigų kontrole susijusius įstatymus.
„Mes turime apsaugoti mūsų pranešėją Tomą Gailių nuo tolesnio persekiojimo, turime padaryti viską, kad jam padaryta žala būtų atkurta. Ir turime apskritai apsaugoti pranešėjų institutą, taisant Pranešėjų apsaugos įstatymą, kad su žmonėmis, kurie praneša apie politinės korupcijos atvejus, piktnaudžiavimo atvejus nebūtų galima taip lengvai susidoroti kaip šį kartą buvo padaryta“, – kalbėjo V. Bakas.
Nors Seimas konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galbūt sulaužė priesaiką, anot parlamentaro, apie apkaltos procesą jam neverta kalbėti, nes to neleidžia Konstitucinio Teismo doktrina, numatanti, jog pažeidimas turi būti padarytas toje pačioje kadencijoje, tuo metu G. Nausėda liepą prisieks iš naujo.
„Lietuvoje yra valdžių pusiausvyra, jeigu viena valdžios grandis yra ar pažeidžiama, ar priima sprendimus, kurie neatitinka Lietuvos interesų, parlamentinėje valstybėje tą gali atsverti Seimas“, – svarstė V. Bakas.
Jis pabrėžė, kad didžiausias parlamentinio tyrimo privalumas – kad jis atskleidė tai, ko visuomenė iki tol nežinojo.
Šių išvadų tvirtinimas planuotas dar gegužės viduryje, tačiau dukart nukeltas: vieną kartą – dėl prezidento rinkimų, kad būtų išvengta kritikos, jog norima pakenkti prezidentui G. Nausėdai per rinkimų kampaniją, kitą – dėl balsų trūkumo.
G. Nausėda gegužės 26 dieną perrinktas Lietuvos prezidentu antrai kadencijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Institucijų vadovų skundą tyrusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.
Komisijos sudarymo teisėtumas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.
Komisija sudaryta po 2023 metų pradžioje išleistos knygos „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta VSD pranešėjo Tomo Gailiaus pasakojimais.
G. Nausėda komisijos sudarymą ir jos išvadas vadino politiškai motyvuotomis, siejo su prezidento rinkimais.
