„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl teisės į privalomąją palikimo dalį.
„Mirė mano sutuoktinis, kuris testamentu man nepaliko jokio turto, o visą turtą paliko savo broliui. Tačiau mano turtinė padėtis yra itin prasta, man yra reikalingas išlaikymas, mirus vyrui neturiu kaip pragyventi. Ar tokiu atveju galiu pretenduoti į palikimą?“- plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytoja.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.
Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnyje: kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.
Testamento laisvės ribojimo pagrindas yra šeiminiai ryšiai ir asmens negalėjimas užsitikrinti būtinųjų gyvenimo reikmių.
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši įstatymo nuostata taikytina tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą.
Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
Taigi, asmuo teisę į privalomąją palikimo dalį gali įgyti tik esant šių sąlygų visumai:
a) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis);
b) asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas;
c) palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
Skaitytoja atitinka pirmąją ir trečiąją teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti sąlygas, nes buvo palikėjo sutuoktinė, tačiau jai palikėjas testamentu nepaliko jokio turto – visą turtą palikėjas testamentu paliko broliui, dėl ko skaitytoja, galinti įrodyti išlaikymo reikalingumą, gali įgyvendinti teisę į privalomąją buvusio sutuoktinio palikimo turto dalį.
