Vienas 15 metų ir vyresnis šalies gyventojas pernai išgėrė 11 litrų absoliutaus (100 proc.) alkoholio – 0,2 litro mažiau nei 2022 metais, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota iš viso 3,1 mln. dekalitrų degtinės, viskio, brendžio ir kitų spiritinių gėrimų – 0,8 proc. mažiau nei 2022 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, arba 4,2 proc. mažiau.
Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 20,8 mln. dekalitrų, arba 6 proc. mažiau.
2023 metų sausį padidinus akcizus alkoholinių gėrimų kainos per metus padidėjo 10,6 proc. Labiausiai (14,7 proc.) brango lietuviškas alus, vermutas (13,2 proc.), vaisių vynas (10,6 proc.), putojantis vynuogių vynas (10 proc.), lietuviška degtinė (9,7 proc.) ir trauktinės (6,8 proc.).
Anot statistikų, pernai mažėjo visų alkoholinių gėrimų gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 28,6 mln. dekalitrų (15,7 proc. mažiau), fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų (24,6 proc. mažiau), spiritinių alkoholinių gėrimų – 0,91 mln. dekalitrų ( 8,4 proc. mažiau).
Tuo metu vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas surūkė vidutiniškai 1223 legalias cigaretes – 2,2 proc. mažiau nei 2022 metais. Jų gamyba per metus sumažėjo 8 proc., eksportas – 11 proc., importas – 5,7 proc.
Tabako gaminių kainos augo 6,3 proc., o tai lėmė didesnis akcizo tarifas.
