Sekmadienio vakarą paaiškės, kas šalį valdys ateinančius penkerius metus – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė. Daugiausiai balsų pirmame prezidento rinkimų sulaukusių kandidatų rinkiminėse piniginėse – kardinaliai skirtinga situacija. Vienam iš jų didžiausias sumas skyrė partija, o kitam po pirmojo prezidento rinkimų turo aukoja ir garsūs verslininkai. „Delfi“ kviečia pasižvalgyti po rinkimines kandidatų į prezidentus G. Nausėdos ir I. Šimonytės rinkimines pinigines.
Dosniausia – partija
Didesnė suma – dabartinės Vyriausybės vadovės I. Šimonytės rinkiminėje sąskaitoje. Joje – per 310 tūkst. eurų.
Beveik absoliučią jos dalį paskyrė prezidento rinkimuose ją iškėlusi valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD): vasario 20 dieną ir balandžio 29 dieną TS–LKD I. Šimonytei skyrė po 150 tūkst. eurų.
Fiziniai asmenys kandidatei į prezidentus suaukojo per 10 tūkst. eurų. Didžioji šios sumos dalis skirta buvo prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą. Po jo I. Šimonytei buvo skirtos aukos už 115 eurų iš trijų skirtingų asmenų.
Būtina paminėti, kad I. Šimonytės komanda rinkėjų prašė aukoti tik mažas aukas.
Nausėdai padėjo garsūs verslininkai
Ir nors suma mažesnė, tačiau kur kas įdomesnė yra perrinkimo siekiančio G. Nausėdos rinkiminė piniginė. Savarankiškai rinkimuose dalyvaujančio G. Nausėdos sąskaitoje – per 230 tūkst. eurų. Ir 224 tūkst. eurų yra skirti fizinių asmenų.
Taip pat nurodoma, kad apie 6 tūkst. eurų G. Nausėdos rinkiminei sąskaitai skyrė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Regionų partija, tačiau kartu nurodoma, kad šios lėšos nėra piniginės.
Dar prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą maksimalią leidžiamą sumą – 17 990 eurų rinkimams paaukojo verslininkas, interneto prietaisų gamybos įmonės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys.
8,5 tūkst. eurų G. Nausėdos kampanijai paaukojo vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Antanas Trumpa, 11 tūkst. – „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
5 tūkst. G. Nausėdos rinkimų kampanijai paaukojo baldų gamybos bendrovės „Freda“ akcininkas Rimas Varanauskas.
G. Nausėdai 4 tūkst. eurų taip pat paaukojo per pirmąjį rinkimų turą jo štabe dirbusi, vėliau prezidentūroje konsultante dirbusi Gerda Gintautė. „Delfi“ plačiau domėjosi šiomis aukomis.
Po pirmojo prezidento rinkimų turo G. Nausėdos rinkiminė piniginė toliau pūtėsi. Jau minėtas A. Trumpa paaukojo dar 5 tūkst. eurų, D. Trumpa – beveik 7 tūkst. eurų. R. Varanauskas skyrė dar 2 tūkst. eurų.
Verslininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas Vidmantas Martikonis paaukojo beveik 10 tūkst. eurų.
„Teltonika“ viceprezidentas Marius Derenčius skyrė kandidatui į prezidentus 10 tūkst. eurų.
O įmonės SDG vadovas Eduardas Jasas po pirmojo prezidento rinkimų turo G. Nausėda skyrė dar 2,5 tūkst. eurų, prieš pirmąjį skirta suma siekė 7,5 tūkst. eurų.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis po pirmojo prezidento rinkimų turo G. Nausėdai skyrė 2 tūkst. eurų, prieš jį skirta suma siekė 7 tūkst. eurų.
10 tūkst. eurų šią savaitę skyrė ir prekybos ir gamybos koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė, bendraturtė, viena turtingiausių moterų Lietuvoje Jolanta Blažytė.
Mažomis aukomis G. Nausėda gavo apie 500 eurų.
Kartojasi 2019 metų scenarijus
Lygiai toks pat antrojo prezidento rinkimų turas vyko ir 2019 metais. Kaip tada, taip ir dabar į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko I. Šimonytė ir G. Nausėda.
Po pirmojo prezidento rinkimų turo I. Šimonytės ir G. Nausėdos rezultatas 2019 metais buvo gana panašus – 31,31 procentą balsų gavo I. Šimonytė, o G. Nausėda – 30,94 procento.
Visgi, pergalę po antrojo prezidento rinkimų turo šventė G. Nausėda. Tada jis surinko 65,68 procentus balsų, I. Šimonytė – 33,04 procento.
Prieš dvi savaites, pirmasis prezidento rinkimų turas baigėsi tokiu rezultatu: 43,95 procentus balsų surinko G. Nausėda, I. Šimonytė – 20,05 procento.
Rinkimų dieną sekmadienį balsavimas vyks nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nurodo, kad ir dabar rinkėjai turi privilegiją balsuoti bet kur Lietuvoje, nepaisant nurodytos gyvenamosios vietos. Tik prašo atvykti kiek anksčiau, ne prieš pat balsavimo pabaigą, kad rinkiminės apylinkės užfiksuotų balsą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
