„Si vis pacem, para bellum“ (lotyniškai reiškia „jei sieki taikos, ruoškis karui“) – tai garsus posakis, kuris išliko aktualus daugiau nei tūkstantį metų. Praktika rodo, kad siekiant, jog šalis būtų tikrai pasirengusi karui, jai būtina turėti pakankamai mobilizacinių rezervų.
Izraelio kariuomenė, priešingai nei daugelis kitų šalių, pagrinde sudaryta iš šauktinių, o ne iš kontraktais paremtos tarnybos. Kontrakto pagrindu dirba tik karininkai ir seržantai, o didžioji dalis kariuomenės yra sudaryta iš šauktinių arba mobilizuotųjų.
Kai kur internete galima rasti informacijos apie Izraelio karių „atlyginimą“, tačiau tai yra nedidelė pinigų suma, kuri paprastai skirta smulkmenoms, tokioms kaip cigarečių, higienos priemonių, saldumynų ar kitų buitinių prekių įsigijimui. Tačiau šis „atlyginimas“ retai kada gali būti lyginamas su Vakarų šalių kariuomenėje mokamu atlyginimu.
Pasirengimas tarnybai prasideda dar mokykloje. Šiame etape moksleiviai įgyja svarbių žinių ir įgūdžių, kurie būtini ateityje, kad galėtų tarnauti savo šaliai. Mokykloje yra dalykų, skirtų šalies istorijai ir politinei situacijai pažinti. Per šiuos dalykus jaunimas įgyja supratimą apie savo šalies praeitį, dabartį ir svarbius politinius bei socialinius procesus.
Be to, mokykloje vyksta tiesioginis karinis mokymas, kuris yra GADNA dalis. GADNA, Gdudei No’ar ( גדודי נוער ; liet. jaunimo batalionai) santrumpa, buvo jaunimui skirta organizacija, kuri ruošia jaunus žmones karinei tarnybai Izraelio gynybos pajėgose. Ji buvo įkurta prieš Izraelio valstybės įkūrimą ir buvo įtvirtinta 1949 m. įstatymu.
Ši organizacija buvo visavertis kovinis dalinys dar prieš įkuriant Izraelio valstybę žydų pogrindžio laikotarpiu (30-aisiais ir 40-aisiais metais). Iki 1947 m. šios struktūros gretose buvo keli tūkstančiai jaunuolių. Vien tik Jeruzalės fronte Jošua Arieli vadovavo apie 1 500 paauglių. Nepaisant jauno kovotojų amžiaus, GADNA daliniai buvo siunčiami į kovos rajonus, kaip snaiperiai, minosvaidininkai ar net pirmųjų Izraelio pogrindžio lėktuvų pilotai.
Susikūrus Izraeliui ir pasirašius tarptautines konvencijas, paaugliams nebuvo leista dalyvauti kovose, o GADNA buvo pertvarkyta į karinei tarnybai (šalyje ji buvo privaloma) mokomuosius dalinius. Moksleiviai paprastai buvo „pašaukiami“ savaitei visaverčio kariuomenės gyvenimo: supažindinami su kariuomenės nuostatais, tarnybos rutina, karinių laipsnių sistema, šautuvu, šaudymo principais ir gyvenimu lauko sąlygomis.
Be standartinio kariuomenės mokymo, GADNA turėjo ir turi karinio jūrų laivyno ir oro laivyno skyrius, kuriuose paaugliai mokosi karinio jūrų laivyno ir aviacijos specialybių, nardymo, sklandytuvų ir lengvųjų lėktuvų pilotavimo. Iki 2007 m. GADNA turėjo net snaiperių padalinį. Kasmet GADNA mokymus praeina apie 30 000 paauglių iš šimtų Izraelio mokyklų. Organizacija struktūriškai pavaldi Izraelio gynybos pajėgoms ir turi savo specializuotas mokymo stovyklas šalies pietuose ir šiaurėje.
Visiems Izraelio valstybės piliečiams – vyrams ir moterims, sulaukusiems 18 metų, taikomas įstatymas dėl privalomosios karinės tarnybos. Ortodoksai žydai (jų ultrareliginė dalis) ir arabai atleidžiami nuo privalomojo šaukimo, tačiau ir vieni, ir kiti gali savanoriškai gali stoti į kariuomenę, kurioje numatyta karjeros galimybė – karininko ar seržanto sutartis.
Be kita ko, Izraelyje veikia išankstinio šaukimo į kariuomenę padalinių atrankos sistema – 16-17 metų jaunuoliai laiko specialius testus, kuriuos išlaikę yra priskiriami konkrečiam daliniui, dažniausiai koviniam iki pėstininkų brigadų.
Likusieji naujokai priskiriami karininkui (kacín mijún), kuris nusprendžia, kuriame dalinyje naujokas praleis ateinančius metus. Padalinio pasirinkimui įtakos turi ir kariuomenės poreikiai, ir kario asmeniniai duomenys: medicininis profilis ir vadinamoji KAB‘A.
KABA yra „kvucát eichút“ (pažodžiui – „kokybės grupė“) santrumpa. Tai sistema, skirta įvertinti naujoko gebėjimus pagal daugelį rodiklių / parametrų sąlyginiame intervale nuo 41 iki 56. Nuo 52 ir daugiau – tinka elitiniams būriams ir karininkų kursams; 48-51 – geras lygis, tinka vadų seržantų kursams; 44-47 – eilinio kario vidurkis; 43-41 – specialios tarnybos sąlygos arba net atleidimas nuo tarnybos kariuomenėje.
Sistema apima naujokų išsilavinimo lygio įvertinimą ir keletą testų, skirtų jų pažintiniams gebėjimams nustatyti. KABA rezultatams įtakos turi ir asmeninis pokalbis, kurį praeina visi naujokai. Kai kuriais atvejais – su kariuomenės psichologu. Hebrajų kalbos mokėjimo lygis taip pat turi įtakos tam, kur gali būti paskirtas naujokas.
Surinkęs duomenis, skirstymo karininkas nusprendžia, kur naujokas vyks tarnauti. Po to visi praeina mokymo kursą: nuo vieno mėnesio – užnugario nekovinėms pareigoms, 3-4 mėnesius – kovinės paramos pareigoms (tomeh lechima) ir daugiau kaip 8 mėnesius – koviniams daliniams. Be to, naujokas gali baigti KMB per tris mėnesius, o tada dar tris mėnesius lankyti specializuotus kursus.
Taip pat yra specialios atrankos programos, pavyzdžiui, Talpiot arba Havatzalot. Tai specialios mokymo programos, skirtos naujokams, parodžiusiems išskirtinius gebėjimus ir lyderio potencialą, suteikiančios galimybę tarnaujant kariuomenėje įgyti aukštąjį išsilavinimą, dažniausiai karinės technikos srityje, siekiant karinės karjeros vadovaujančiose pareigose. Talpiot programa pradėta vykdyti 1979 m., o Havatzalot – 2005 m. Pastaroji programa skirta būtent atrankai į tarnybą ir karjerai Izraelio karinės žvalgybos agentūroje AMAN (nepainioti su kita Izraelio žvalgybos agentūra Mossad).
Elitiniuose koviniuose daliniuose būsimam kandidatui patikrinti yra parengiamasis testas – vadinamasis „Jamei Sajarot“.
Be elitinių programų, yra atskiros atrankos programos būsimiems specialistams, pavyzdžiui, pilotams, povandenininkams, specialiųjų pajėgų kariams ir kitos specializuotos atrankos programos. Šių programų idėja – neleisti naujokams pajusti, kad jie bus „įmesti“ ten, kur nenori. Kariuomenė palieka jaunuoliui teisę rinktis ir suteikia jam keletą galimybių.
Prisimenu, kaip 2004 m. mano draugas praėjo atrankos į povandeninį laivą programą ir jos neišlaikė, tačiau parodė gerus rezultatus ir pateko tarnauti į karines oro pajėgas kaip F-16 techninės priežiūros technikas.
Baigęs bazinius CMB kursus, karys prisiekia ištikimybę Izraelio valstybei.
Priesaikos tekstas:
Priesaikos tekstas: „Prisiekiu ir pasižadu likti ištikimas Izraelio valstybei, jos įstatymams ir valdžiai, besąlygiškai ir neabejotinai prisiimti visą karinės drausmės naštą, paklusti įgaliotų vadų įsakymams ir nurodymams, skirti visas savo jėgas ir net paaukoti gyvybę ginant tėvynę ir Izraelio laisvę.“
Ne visose pasaulio karinėse priesaikose yra priesaika prireikus paaukoti gyvybę. Įdomu dar ir tai, kad religingi žmonės nesako „prisiekiu“, bet „pasižadu“ – nes religinių aiškinimų prasme „prisiekti“ gali TIK Dievas, – žmogus yra per daug laikinas, kad „prisiekti“ – todėl, priesaikos davimo metu dalis kareivių šaukia: „Ani nišba!“ – (aš prisiekiu!), o dalis tuo pačiu metu – „Ani mavtijach“ – „aš pasižadu“.
Reguliariosios kariuomenės daliniuose tarnyba trunka kelerius metus. Daugelį dešimtmečių ji buvo 3 metai vyrams ir 2 metai moterims, tačiau pastaruoju metu tarnyba sutrumpėjo iki 2,8 metų (užnugaryje tarnaujančioms merginoms ji vis dar trunka dvejus metus).
Tačiau po spalio 7 d. įvykių (Hamas teroristų įvykdytų civilių žudynių) ketinama atkurti ankstesnį tarnybos laikotarpį vyrams.
Baigę tarnybą beveik visi vyrai, o taip pat ir kai kurios moterys, pavyzdžiui, tos, kurios ėjo svarbias karininkų pareigas, išeina į atsargą. Izraelio piliečiai tarnauja rezerve iki 40 metų amžiaus, reguliariai kasmet dalyvaudami kariniuose mokymuose. Be to, kiekvienam šauktiniui karinių mokymų metu kompensuojamas jo mėnesinis atlyginimas.
„Izraelyje nėra civilių – yra kareiviai, išėję 11 mėnesių atostogų“, – sakė antrasis Izraelio gynybos pajėgų štabo viršininkas Yigal Yadin (Ygal Jadin) (1949-1952 m.).
Rezervas yra Izraelio kariuomenės stuburas, jos jėga ir atrama didelio karo atveju. Ne veltui Vakarų kariniai analitikai kartais vadina IDF sunkiai ginkluota milicija.
Didelio karo atveju visiška mobilizacija turėtų būti baigta per 24 valandas (taip yra dėl nedidelio valstybės dydžio). Izraelis neturi strateginio gylio ir tiesiogine prasme neturi kur trauktis – už jo yra jūra. Taikos metu („taikos metu“, nes nepaprastoji padėtis Izraelyje niekada nebuvo panaikinta nuo 1948 m.) žydų valstybės kariuomenę sudaro apie 170 000 karių. Mobilizacijos atveju jų būtų 600 000 iš 7 mln. žydų gyventojų (!).
Kaip vyksta mobilizacija?
Atsargos kariai mobilizuojami ne į karo prievolės tarnybą, o tiesiai į kovinį dalinį. Kiekvienas rezervistas žino savo dalinį, kuriame yra registruotas, pažįsta savo vadus ir kolegas rezervistus, žino savo pareigas ir karinę profesiją. Tankistas bus pašauktas kaip tankistas, artileristas – kaip artileristas, štabo karininkas – kaip štabo karininkas, pėstininkas – kaip pėstininkas ir pan.
Atsargos karininkai palaiko tarpusavio ryšius. Paprastai viskas suprojektuota taip, kad nereikėtų persekioti atsargos karininko, o žmonės gali sueiti į rikiuotę gavę signalą iš valstybės. Šiandien, kai visi turi nuolatinį ryšį ir internetą, mobilizacija tapo labai paprasta – visiems siunčiami pranešimai.
Tačiau Izraelio valstybingumo aušroje tai buvo visos šalies mastu siunčiami signalai, pavyzdžiui, per radiją ir televiziją kartojamas kodinis žodis. Be to, buvo iš anksto žinomi surinkimo punktai (paprastai kelių sankryžos, autobusų stotys ir kitos viešai prieinamos ir gerai žinomos vietos), kur žmonės buvo centralizuotai renkami ir vežami į karinius dalinius didelio karo atveju.
Operacijų, didelių karinių pratybų ar ribotų karų metu vyksta dalinė rezervistų mobilizacija. Paskutinį kartą žydų valstybė visus rezervistus mobilizavo prieš 50 metų, per Jom Kipuro karą.
Tačiau, pavyzdžiui, per Antrąjį Libano karą (2006 m.) per pirmąją bangą buvo mobilizuotos trys rezervo divizijos. Kadriniai daliniai kartu su reguliariaisiais tapo sausumos manevrų dalimi, įžengė į Libaną ir vėliau dalyvavo puolamosiose operacijose.
Ir Geležinių kardų kare (2023 m. – vyksta) buvo pašaukti šimtai tūkstančių žmonių.
Izraelis turi unikalų karinį paveldą, kuris gali būti išnaudojamas mokymo programose. Pvz., karo strategijos, kurias naudojo praeityje, galėtų būti analizuojamos ir adaptuojamos ateities kovos algoritmams vystyti. Mokymo programos apima ne tik karo techniką ir taktiką, bet ir skatina asmeninį tobulėjimą, emocinę atsparumą, lyderystę ir bendravimo įgūdžius.
Lietuvoje jau dešimt metų nuosekliai tobulinama sausumos kadetų ugdymo programa, kuri yra svarbus elementas jaunimo karinio ugdymo srityje. Ši programa siekia paruošti jaunuosius karininkus ir karius ateities iššūkiams, naudojant modernius mokymo metodus ir įrankius. Panašumai su Izraelio GADNA mokymo programa yra akivaizdūs, nes abiejose šalyse programa orientuojama į jaunimo karinį ugdymą ir parengimą pilietinei gynybai.
Svarbiausias panašumas tarp Lietuvos sausumos kadetų ugdymo programos ir Izraelio GADNA yra akcentas į jaunimo lyderystės ir savimonės ugdymą. Šios programos siekia ne tik ugdyti karo įgūdžius, bet ir skatinti asmeninį tobulėjimą, atsakomybės jausmą ir bendruomeninį dalyvavimą. Šiuose mokymuose skatinama aktyvi pilietinė veikla, stiprinamas patriotizmas ir kūrybingumas, kurie yra svarbūs stiprinant tautinę saugumą ir visuomenės vienybę.
Be to, abi šios programos taip pat akcentuoja praktinį mokymą ir veiksmų orientaciją. Mokiniai dalyvauja įvairiose praktinėse veiklose, kurios įtraukia įvairius karo įgūdžius, nuo lauko taktikos iki pirmosios medicininės pagalbos. Šie praktiniai mokymai padeda mokiniams įgyti realių įgūdžių ir patirties, kurios gali būti naudingos ateityje, ne tik karinėje, bet ir civilinėje veikloje.
Tačiau, reikia pabrėžti, kad nors yra panašumų tarp šių dviejų programų, jos taip pat turi ir skirtumų, atitinkamų kiekvienos šalies karinei kultūrai ir saugumo iššūkiams. Svarbu įvertinti šiuos skirtumus ir juos derinti, siekiant sukurti veiksmingas ir pritaikytas programas, kurios atitiktų kiekvienos šalies specifinius poreikius ir tikslus.
„Labai džiaugiamės būdami pirmieji Lietuvoje, bendradarbiaudami su Izraelio Haifos sukarinta mokykla, Ukrainos Kruty didvyrių vardo karinės mokyklos ir Lenkijos Husarz sukarinto licėjaus Vroclave, remiantis jų patirtimi kuriame naują karybos programą, – kalbėjo Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis, „Ši programa, pradedant nuo rugsėjo mėnesio, leis kiekvienam kadetui profiliuoti savo žinias užsiėmimų metu.“
Šauliai gelbėtojai, paramedikai, žvalgai, dronų operatoriai, radijo ryšio specialistai, IT specialistai, vairuotojai – tai tik maža dalis programos dalių, su kuriomis kadetai susipažins naujais mokslo metais. Šios programos tikslas yra platus ir įvairus, siekiant ugdymo visapusiškumo ir mokinių pasirengimo įvairioms karybos sritims.
Šauliai gelbėtojai įgis svarbių praktinių įgūdžių, skirtų veiksmingai veikti įvairiose situacijose, pradedant pirma pagalba ir baigiant veikla ekstremaliomis sąlygomis. Paramedikai bus mokomi pirmosios medicinos pagalbos principų kurie galės būti gyvybiškai svarbūs skubios pagalbos situacijose.
Dronų operatoriai, turėdami specializuotus mokymus, išmoks naudoti šiuolaikišką technologiją oro erdvėje. Radijo ryšio specialistai ir IT specialistai bus atsakingi už komunikacijos tinklų palaikymą ir techninę paramą, mokysis suteikti būtiną ryšį ir informaciją įvairiose sąlygose.
Be to, vairuotojai, turėdami specializuotą mokymą, įgis gebėjimus valdyti įvairias transporto priemones, kad galėtų veikti ir tiekti reikalingą paramą bet kurioje teritorijoje. Šios programos dalys sudaro išsamų ir efektyvų mokymo modelį, kuris leis kadetams įgyti įvairių sričių žinias ir įgūdžius, reikalingus šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje.
„Naujųjų metų karybos ugdymo programos naujiena – mentorystės programa jauniausiems kadetams“, – mintimis dalinosi Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis, „Tai yra puiki iniciatyva, kuri padės naujokams lengviau prisitaikyti prie Kadetų licėjaus gyvenimo ir įsigilinti į kadeto vaidmenį bei atsakomybes. Ši programa ne tik skatins jaunųjų kadetų asmeninį tobulėjimą, bet ir stiprins licėjaus bendruomenės dvasią bei solidarumą.“
Turint priskirtą vyresnįjį kadetą, jaunesniems mokiniams bus ne tik lengviau prisiderinti prie naujojo aplinkos, bet ir bus sukurtas stiprus ryšys tarp skirtingų kartų kadetų. Vyresnieji kadetai, turėdami daugiau patirties, galės dalintis žiniomis ir patirtimi su naujokais, o šie, savo ruožtu, galės gauti vertingų patarimų ir palaikymo iš savo vyresniųjų.
Be to, ši programa skatins atsakomybės ir solidarumo jausmą tarp kadetų. Prisiimant atsakomybę už jaunesnius mokinius, vyresnieji kadetai išmoks būti geri vadovai ir pavyzdžiai kitiems. Tai ne tik padės skleisti geros elgsenos ir taisyklių laikymosi kultūrą, bet ir ugdyti lyderystę bei komandinį darbą.
Mentorystės programa taip pat akcentuos ne tik akademinius įgūdžius, bet ir socialinius bei asmeninius aspektus, tokius kaip tinkamas elgesys licėjuje, viešoje vietoje ir namuose bei uniformos priežiūra. Tai padės kadetams tobulėti ne tik kaip karininkams, bet ir kaip pavyzdingiems piliečiai ir bendruomenės nariams.
Ši iniciatyva tikrai atspindi Kadetų licėjaus aukštas vertybes ir įsipareigojimą ugdyti jaunąją kartą ne tik kariniu, bet ir asmeniniu bei moraliniu požiūriu.
