Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys turi parodyti „projekto brandą“.
„Svarbu ir toliau dirbti kartu kad įgyvendintume „Rail Baltica“ projektą. Lietuvoje darbai juda pilnu tempu. Turime visi nestabdyti darbų, kad galėtume pagrįsti savo prašymą tolesnio finansavimo geležinkelio linijos statyboms ir projekto įgyvendinimui iki 2030-ųjų metų“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su Estijos ir Latvijos vyriausybių vadovėmis sakė I. Šimonytė.
„Akivaizdu, kad projekto biudžetas yra pagrindinis iššūkis, tačiau tam, kad mes galėtume derėtis dėl papildomo finansavimo, pirmiausia, mes turime parodyti projekto brandą. (…) Kad tikrai projektas vyksta iš visų pusių, ne tik mes tiesiame vėžę į Latviją (…), bet taip pat ir Latvijoje, ir Estijoje pradėti konkretūs vėžės tiesimo darbai“, – teigė premjerė.
I. Šimonytė pabrėžė, kad svarbiausias „Rail Baltica“ projekto komponentas yra europinės vėžės tiesimas.
„Vėžė yra pagrindinis uždavinys. Pats svarbiausias uždavinys yra vėžė – ne stotys, ne visa kita, kas ten aplink geležinkelį turi būti, bet pati vėžė, nes čia yra visa ko pradžia, ir tam reikia skirti didžiausią prioritetą“, – teigė I. Šimonytė.
„Turime visomis išgalėmis judėti pirmyn tam, kad į derybas galėtume ateiti su geru business case’u, sakydami, kad mes per trumpą laiką padarėme tikrai daug darbų“, – kalbėjo premjerė.
Ji pripažino, kad Baltijos šalims įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą „nemažai laiko galbūt buvo prarasta ne pačioms produktyviausioms diskusijoms“.
„Būta laiko, kai buvo galima atlikti darbų, kurie yra labai svarbūs paties projekto įgyvendinimui, pavyzdžiui, projektavimo, ir tie darbai stipriai vėlavo, dėl to daug dalykų ir nusivėlino, ir sutapo su gana ženkliu žaliavų kainų didėjimu, ir apskritai visai kita kainų situacija negu, kad buvo apie projektą svarstant prieš dešimt metų“, – teigė I. Šimonytė.
Latvijos premjerė Evika Silina (Evika Silina) teigė, kad karinis mobilumas išplėtė reikalavimus „Rail Baltica“ infrastruktūrai, o Baltijos šalys turi išlaikyti vienybę derantis su EK dėl finansinės paramos europinės geležinkelio vėžės projektui.
„Mes, kaip lyderiai, kartais turime būti labai praktiški. Tačiau puiku, kad mes, trys moterys, visada galime rasti praktinių sprendimų bet kokiems iššūkiams. Aš tikiu, kad mes būsime nusiteikę toliau tęsti projektą“, – kalbėjo Latvijos premejerė.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigė, kad šiemet Estijoje bus pradėtas tiesti pirmasis 74 kilometrų ilgio europinės vėžės ruožas, sudarantis trečdalį „Rail Baltica“ atkarpos šioje šalyje.
„Mūsų tikslas – užbaigti „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų. Kad pasiektume šį tikslą, visi turime likti savo kelyje. (…) Šiemet taip pat pažengsime įrengiant pagrindinį keleivių terminalą ir kitus komponentus, kaip tiltai ar viadukai“, – teigė K. Kallas.
Pirmadienį trijų šalių premjerės susitiko Vilniuje, Lietuvai perimant pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais.
