Artėjant vasarai vyresnių klasių moksleiviai neretai pradeda ieškoti, kur užsidirbti pinigų bent minimaliems poreikiams ar net svajonių įgyvendinimui. Ką svarbu žinoti tiek sezoniniams darbuotojams, dirbti norinčių nepilnamečių tėveliams, tiek ir patiems darbdaviams bei kiek vasarą aptarnavimo vietose vis dar pasitaiko nelegalaus darbo atvejų?
Taikomi kitokie reikalavimai
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė–Dulkė sako, kad moksleiviai, artėjant vasarai, iš tiesų pradėjo gausiau domėtis sezoniniais darbais. Pagrindiniai jų užduodami klausimai susiję su įdarbinimo, darbo sutarties sudarymo sąlygomis.
„Matome tendenciją, kad susidomėjimas ir gaunamų užklausų skaičius didėja. Jaunimas pradeda ieškotis darbo, sulaukiame klausimų ir dėl sezoninių darbų: kokie yra reikalavimai ir ypatumai. Tai reiškia, kad taikomos ir tokios darbo sutartys bei jų sudarymas suintensyvėja“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo I. Piličiauskaitė–Dulkė.
Anot jos, klausimų sulaukiama ne tik iš darbo ieškančio jaunimo, bet ir iš darbdavių, nes nepilnamečių įdarbinimui taikomi šiek tiek kitokie reikalavimai, netgi sudarant sutartį.
„Yra darbo laiko ir poilsio ypatumai, kurie išsiskiria, jeigu kalbame apie jaunus asmenis. Taip siekiama juos apsaugoti, užtikrinti jų saugą ir sveikatą“, – pabrėžė pašnekovė.
Įdarbinimo sąlygos kitokios
Pradėti dirbti moksleiviai gali nuo 14 metų, tačiau tik tokius darbus, kurie yra lengvi ir atitinka jaunuolių fizinius gebėjimus. Taikomi apribojimai, susiję su jų sauga ir sveikata, ir, žinoma, tai neturi trukdyti vaiko vystymuisi, ugdymui.
Pasak I. Piličiauskaitės–Dulkės, jaunimas skirstomas į dvi grupes. Taigi vaikai nuo 14 iki 16 metų ne mokslo metų laikotarpiu gali dirbti 30 valandų per savaitę ir 6 valandas per dieną, o per mokslo metus – dar mažiau: 12 valandų per savaitę ir 2 valandas per dieną.
Vyresni moksleiviai – nuo 16 iki 18 metų – gali dirbti 40 valandų per savaitę ir 8 valandas per dieną, tačiau tai turi būti suderinama su pamokomis, jeigu tuo metu nėra atostogų laikas.
Laidos pašnekovė pabrėžė, kad norint įdarbinti vaiką nuo 14 iki 16 metų tokiu atveju būtinas vieno iš tėvų arba atstovo sutikimas. Jis reikalingas netgi keičiant darbo sąlygas. Jeigu dirbti ketinama mokslo metų laiku, tuomet būtinas ir ugdymo įstaigos sutikimas.
Taip pat darbdaviui reikia pristatyti sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kad asmuo gali dirbti konkretų darbą pagal nurodytus rizikos veiksnius.
Naudingi patarimai, kaip nelikti apgautiems
I. Piličiauskaitė–Dulkė atskleidė, kaip jaunimui ir jų tėvams nepasimesti galimose darbdavių pinklėse.
„Svarbiausia, kad darbas prasideda tik nuo darbo sutarties sudarymo, todėl negali būti jokių pasibandymų ar pasimokymų. Kartais asmenys lieka apgauti dar ne nesudarius sutarties. Taigi pirmiausia reikia sudaryti darbo sutartį ir atidžiai perskaityti joje nurodytas sąlygas“, – pabrėžė specialistė.
Anot jos, svarbiausia susitarti dėl būtinų darbo sutarties sąlygų: darbo užmokesčio ir jo apmokėjimo, funkcijų, darbovietės ir darbo laiko normos.
I. Piličiauskaitė–Dulkė paklausta, ar vasaros laikotarpiu pasitaiko daug nelegalaus darbo atvejų, apgailestavo, kad jų dar pasitaiko.
„Svarbu žinoti, kad darbo sutartis, įdarbinimas, pranešimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra žingsniai, užtikrinantys asmens socialinę padėtį. Tiek nelaimingų atsitikimų, tiek visų socialinių garantijų atvejais. Pats darbuotojas turi žinoti, kad darbo sutartis yra būtina ir vienas iš jos egzempliorių turi būti darbuotojo rankose“, – kalbėjo specialistė.
Tai, kad darbo sutartis yra nesudaroma ir nepranešama apie tai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ar įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai, nesilaikant nustatytos tvarkos, yra pagrindiniai nelegalaus darbo signalai. I. Piličiauskaitės–Dulkės tikinimu, egzistuoja ir begalė kitų pažeidimų, kai tiesiog nesilaikoma darbo ir poilsio ypatumų ar apmokėjimo tvarkos.
Todėl, anot jos, pakankamai darbo patirties neturinčiam jaunimui šiuo atveju svarbu žinoti, kur kreiptis.
„Valstybinė darbo inspekcija gali ne tik bausti darbdavius, bet ir paaiškinti, kaip turi klostytis darbo santykiai, kokie taikomi įstatymo reikalavimai“, – pabrėžė pašnekovė.
Atsakomybė už nelegalų darbą – griežta
Ji pataria nepulti pasirašyti neaiškių dokumentų, o geriau prieš tai pasikonsultuoti. I. Piličiauskaitės–Dulkės tvirtinimu, išsiskyrus jaunojo darbuotojo ir darbdavio nuomonėms ar kilus tam tikriems nesutarimams pirmiausia susėsti ir pasikalbėti, dar prieš pasirašant dokumentus.
„Jeigu pastebimi darbo įstatymų pažeidimai, tai tiek pats jaunas asmuo, tiek tėvai gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Taip pat veikia darbo ginčų komisijos, kurios gali pagelbėti, pavyzdžiui, tuomet, jeigu neišmokėtas darbo užmokestis arba tai padaryta netinkamai“, – kalbėjo specialistė.
Valstybinei darbo inspekcijai užfiksavus nelegalaus darbo faktą, darbdaviui už tai gresia griežta atsakomybė. Fiziniam asmeniui gali būti skirta bauda iki 5000 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – ir daugiau. Atsakomybė taikoma ir juridiniams asmenims.
„Ją ketinama griežtinti. Tai yra vienas grubiausių darbo įstatymų pažeidimų“, – sakė I. Piličiauskaitė–Dulkė.
