Praėjusį mėnesį Kauno apskrityje registruoti 4388 bedarbiai, ir gegužės 1-ąją Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinių sąrašuose jų iš viso buvo 32 897.
„Kas vyksta Kaune“ jau skelbė apie visoje Lietuvoje suaktyvėjusias darbdavių pastangas ieškant darbuotojų. Kaip kasmet, auga darbo ieškančiųjų šansai įsidarbinti, ir artėjant vasarai. Pasak UT specialistų, darbo rinkos dinamika nuo praėjusio rugsėjo pasikeitė, – fiksuojamas didžiausias laisvų darbo vietų ir įsidarbinusių žmonių skaičius.
Darbdaviai balandį paskelbė 17,2 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiausiai per pusmetį. Darbo pasiūlymų daugėjo 40 Lietuvos savivaldybių iš 60 ir beveik visuose veiklos sektoriuose.
Balandį Kauno apskrityje įsidarbino 4265 buvę UT klientai (šios apskrities gyventojai), dar 945 jų pasirinko aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Per mėnesį nedarbo rodiklis apskrityje sumažėjo 0,6 proc. (iki 9,1 proc., darbingo amžiaus gyventojų, gegužės 1-ąją). Didžiausioje apskrities savivaldybėje (Kauno miesto) šis rodiklis yra aukštesnis.
Nedarbo mažėjimo sparta Kaunas balandį lenkė vos vieną apskrities savivaldybę (Jonavos r.), – praėjusį mėnesį UT miesto padalinyje registruotas nedarbo rodiklis sumažėjo 0,5 proc. (nuo 9,8 iki 9,3 proc.). Balandį pavyko įsidarbinti 2256 kauniečiams, kurių pavardės buvo UT registre. Praeitą mėnesį darbdaviai Kaune pasiūlė darbo ieškantiesiems 2133 laisvas darbo vietas. Gegužę Kaunas pradėjo UT sąrašuose turėdamas 17 143 registruotus bedarbius.
Užimtumo tarnybos sąrašuose gegužės pradžioje iš viso buvo įrašytos 5744 oficialiai apmokamo užimtumo ieškančių Kauno rajono gyventojų pavardės. Nedarbo rodiklis rajono savivaldybėje yra žemesnis nei gretimoje (Kauno miesto), – gegužės 1-ąją buvo registruota 8,8 proc. darbo ieškančiųjų, skaičiuojant nuo visų darbingo amžiaus Kauno rajono gyventojų. Balandį darbus susirado 671 buvęs UT klientas iš šio rajono. Per tą patį mėnesį rajono darbdaviai įregistravo 415 laisvų darbo vietų.
Sparčiausiai iš kitų Kauno apskrities savivaldybių mažinti nedarbą balandį pavyko mažiausiai iš jų – Birštono savivaldybei, – nedarbo rodiklis kurorte per mėnesį sumažėjo 1,1 proc. ir gegužės 1-ąją siekė tik 5,4 proc.
„Darbo rinką balandį aktyvino ne tik vasarop tradiciškai daugiau darbuotojų ieškančios ir samdą didinančios apgyvendinimo bei maitinimo įstaigos, besirengiančios vasarotojų ir turistų srautams. Daugiausiai per pastarąjį pusmetį laisvų darbo vietų skelbta ir apdirbamosios gamybos, prekybos, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Nors darbo rinka balandį suaktyvėjo ir Jonavoje, tačiau šis rajonas ir toliau Kauno apskrityje išsiskiria didžiausiu nedarbu. Jį fiksuojantį rodiklį per mėnesį pavyko sumažinti vos 0,3 proc. (iki 10,8 proc. darbingo amžiaus Jonavos rajono savivaldybės gyventojų).
UT duomenimis, praėjusį mėnesį dirbti Lietuvoje pradėjo 20,9 tūkst. asmenų, dar 8,9 tūkst. pasirinko savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio ir miškininkystės, transporto ir saugojimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo, karjerų eksploatavimo sektoriuose įsidarbinusių UT klientų skaičius – didžiausias nuo metų pradžios. Registruotų darbo ieškančių asmenų skaičius balandį sumažėjo 12,5 tūkst. (iki 153,5 tūkst.). Jų mažėjo visose stebimose amžiaus grupėse, traukėsi ilgalaikių bedarbių ir darbo ieškančių asmenų su negalia skaičius. Registruotas nedarbas šalyje gegužės pradžioje buvo 8,6 proc., ir palyginus su buvusiu prieš metus, jis dabar mažesnis 0,4 proc. punkto.
„Balandį dirbti pradėjusių klientų skaičius – didžiausias nuo 2022 metų rugsėjo, – sakė J. Zemblytė. – Įtakos tam turėjo ir šalyje vyksiantys rinkimai: laikiną darbą rinkimų komisijose rado kiek daugiau nei tūkstantis darbo neturinčių asmenų.“
