Prieš beveik metus ilgamečio kariškio kauniečio Eriko Norkaus ir jo žmonos Vaivos gyvenimas apsivertė 180 laipsnių kampu – gegužės 4-osios vakarą Eriką ištiko insultas. Nors sureaguota greitai ir laiku, patirti stiprūs smegenų pažeidimai. Kad Erikas ir toliau stiprėtų, būtini užsiėmimai su kineziterapeutu ir logopedu, tačiau tai kainuoja nemažus pinigus, o viltys, kad gaus vienkartinę pašalpą, sprogo it muilo burbulas – Vaivai per vėlai pranešta, kad vien čekių už pirkinius vyro slaugai bei prašymo nepakaks ir reikės pateikti pluoštą kitų dokumentų.
E. Norkus ilgus metus tarnavo kariuomenėje, vyko į misijas Irake, Afganistane, Kosove, o pastaruosius dvejus metus dėstė Juozo Lukšos mokymo centre. Dabar tai jau liko praeityje, tačiau karinga dvasia Eriko neapleido – nors situacija sunki, jis pats deda visas įmanomas pastangas, kad sustiprėtų.
Ištikus insultui reagavo žaibiškai
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo kariškio žmona Vaiva, praėjusių metų gegužės ketvirtąją jiedu po darbų grįžo namo, ruošėsi vakarienei, kai Erikas nuėjo pasportuoti – birželio mėnesį turėjo laikyti normatyvus.
„Jis nuėjo į kitą kambarį, padarė ar atsilenkimus, ar kažką kito, išėjo ir sako: „Man kažkas negerai, velku koją ir nematau viena akimi“.
Jis išėjo į balkoną, pakvėpavo, nuėjo, nusiplovė veidą ir pasakiau, kad nueitų prigulti.
Atėjau po kelių minučių, nes dar atsakinėjau pacientams į žinutes, klausiau jo, kaip jaučiasi ir supratau, kad jam sutriko kalba. Dar kartą paklausiau jo: „Kaip tu jautiesi?“, jis man pakartojo, tai buvo necenzūriniai žodžiai, bet supratau, kad jis daugiau nieko pasakyti negali“, – pasakojo žmona.
Vaiva – medikė, todėl supratusi, kad kažkas negerai, nedelsiant iškvietė greitąją pagalbą. Sureaguota žaibiškai: greitoji atvyko laiku, Erikas nugabentas į Kauno klinikas, kur medikai pagal algoritmus jau buvo pasiruošę jo priėmimui, kad skubiai būtų ištirpintas krešulys.
„Mums labai pasisekė, sakė, kad klinikose budi vienas geriausių radiologų, dar paklausiau, ar aš galiu grįžti namo, sakė: „Taip, galite grįžti namo, mes čia užtruksime gerą pusvalandį“.
Kai ruošiausi namo, Erikas jau buvo lyg ir atsigavęs, dar man susakė, kam turiu paskambinti, nes jis baiginėjo kursą ir turėjo paimti diplomus. Visiems suskambinau, pasakiau, ką turėjau, o jį išvežė į operacinę ir pasakė, kad paskambinčiau po poros valandų“, – prisiminė Vaiva.
Dvi savaites praleido komoje
Paskambinus po poros valandų, kaip ir buvo pasakyta, operacija dar nebuvo pasibaigusi, o kitas skambutis buvo dar skaudesnis: pranešta, kad Erikas komoje.
„Klausiau, ar galiu jį aplankyti, sakė, kad ne, nes klinikos uždarytos, nes buvo apie pusė keturių ryto, bet vėliau gal po 45 minučių man paskambino, sakė, kad atvažiuočiau.
Jie padarė MRT ir suprato, kad situacija yra labai bloga, nes krešulio nepavyko išimti, kadangi anatomiškai pas jį nėra koloteralių – pagrindinėse magistralinėse kraujagyslės nėra atsišakojimų, vadinasi, krešulys nepašalintas ir viskas užsikimšę.“
Dėl smegenų tinimo teko nuimti kaulą, Erikas komoje praleido dvi savaites, reanimacijos palatoje sutiko ir savo 47-ąjį gimtadienį. Vaiva ir su šypsena, ir su liūdesiu sako: reanimacijos darbuotoja jį papuošė, į palatą atnešė balionų.
Jam pabudus iš komos situacija buvo sudėtinga: Erikas „pasigavo“ auksinį stafilokoką, prasidėjo plaučių uždegimas, vėliau jis buvo perkeltas į neurologinį skyrių, ten jau pradėjo kiek reaguoti į aplinką.
Tada sekė kelias per daugybę gydymo įstaigų: iš klinikų jis perkeltas į LSMU Kauno ligoninę, vėliau – į Aleksoto slaugos ligoninę, kur praleido dvi savaites. Su kariuomenės pagalba skubos tvarka Erikas nugabentas į Palangos reabilitacijos centrą, kur prabuvo iki rugsėjo 15 dienos.
„Iš Palangos vėl grąžinome jį į klinikas. Buvo pradėję šiek tiek gerėti, bet tekstinis suvokimas prastas, aplinkos pažinimas prastas, atminties blokai visur uždėti, kalbėti galėjo labai, labai nedaug, rašyti, skaityti negali iki pat šiandien.
Paskui jam uždėjo atgal kaukolės kaulą ir tada chirurgai man pasakė: „Šiek tiek turėtų pradėti gerėti“. Visą pooperacinį laikotarpį jis praleido klinikose, paskui perkėlėme į Romainių slaugos ligoninę.
Čia jis prabuvo ilgą laiką ir prieš maždaug mėnesį jį perkėliau į globos namus, kadangi norint gauti reabilitaciją pakartotinai yra tokia tvarka, kad gulint stacionare negauni siuntimo“, – kalbėjo Vaiva.
Susidūrė su sunkumais
„Nuo praėjusių metų gegužės 4 dienos į namus jis buvo grįžęs tik per Velykas, buvau jį pasiėmusi nuo penktadienio iki pirmadienio. Atvažiavo kariuomenės bendradarbiai, padėjo įsisodinti, užnešti, nes butas nėra pritaikytas, antrame aukšte, laiptais reikia užnešti – viską padėjo Eriko bendradarbiai“, – pridūrė ji.
Visą tą laiką reikėjo ne tik rūpintis vyru – žmona pirko visas reikiamas priemones, rinko kiekvieną čekį, pildė prašymus, kad gautų vienkartinę išmoką.
Jos žiniomis, ji turėjo siekti apie keturis tūkstančius eurų, nors tiksliai nežino, bet situacija priminė kuriozą: „Buvo keistokas momentas, kadangi prasidėjo pragulos, turėjau greitai veikti ir pirkti čiužinį nuo pragulų, reikėjo pirkti šalmus galvai apsaugoti, nes, vis dėlto, kaulo nebuvo, smegenys buvo atvirame pavidale.
Valstybė suteikia visas galimybes įsigyti reikiamas priemones pigiau, kai jau suformuotas visas paketas, suformuoti poreikiai, bet reikėjo pirkti, nelaukti, nes pragulos nelaukia, kol viską gausi. Viską darai už savo pinigus, bet man sakė: „Kad ir ką pirksi, rink čekius visą vasarą ir paskui priduosime prašymą“.
Visą tai aš dariau, jau rugpjūčio pabaigoje skambinu, klausiu, kada galėčiau priduoti viską, ko reikia, pasiaiškino ir išsiaiškino, kad mes jau nebespėsime, kadangi reikia daug visokių papildomų dokumentų surinkti: iš Registrų centro, atlyginimus ir mano, ir jo. Klausiau, gal galima tą padaryti keliais skirtingais etapais, svarbu prašymą parašyti ir pateikti čekius, o paskui jau viską surinksiu, nes posėdis, kaip ir visur kitur, vyksta kartą per mėnesį. Mes kaip ir spėjome iki rugsėjo mėnesio posėdžio, bet gavosi taip, kad Erikas jau buvo atleistas iš pareigų, nes pagal visus normatyvus 120 dienų – nedarbingumas ir paskui yra atleidžiama, nes netinkamas tarnybai ir pervedamas į rezervą.
Aš neteikiau čekių už laikotarpį, kai jis jau buvo išėjęs, pateikiau tik iš vasaros laikotarpio, kai jis dar buvo nedarbingume. Vilnius kaip ir paskyrė pašalpą, sakė, kad viskas yra tvarkoje, bet Kaune prašymas nepraėjo, nes posėdis vyko po to, kai jis jau buvo atleistas.“
Vaiva svarsto, kadangi rugpjūtis – atostogų metas, galbūt kažkas pamiršo anksčiau paminėti, kad reikės surinkti daugybę duomenų, jei tai būtų žinojusi anksčiau, galbūt situacija būtų kitokia, tačiau tvirtai sako – padarė viską, ką galėjo. Visgi ji dėkinga Eriko kolegoms, kurie, kai tik gali, jį aplanko, su juo bendrauja.
Kaip sako pati žmona, jie buvo didelis ramstis, kai pačiai teko ant savo pečių perimti didelę naštą ir kartais fiziškai neužtekdavo laiko.
Be to, kariuomenėje per Pyragų dieną surinktos lėšos buvo skirtos Eriko gydymui.
Prašo neabejingų žmonių pagalbos
Tačiau kad ir kaip bebūtų, finansinė našta sunki – kadangi dabar Erikas dienas leidžia globos namuose, už juos reikia sumokėti beveik 80 proc. jo pajamų, o likusių lėšų samdyti ir kineziterapeutą, ir logopedą nepakanka.
„Aš pati esu medikė, aš pripratusi visas problemas spręsti pati, kiek yra įmanoma, todėl ilgai nesikreipiau nei į žiniasklaidą, nei į žmones, nes iš finansinės padėties mes dar kapstėmės patys. Bet dabar jau suprantu, kad nebelabai išeina visa tai padaryti“, – sakė Vaiva.
Atsistatymas, nors ir labai lėtai, kaip sako žmona, ne kasdien po žingsnelį, bet po piršto pajudinimą, vyksta.
Niekas negali pasakyti, kas laukia ateityje, tačiau Vaiva tvirtai tiki, kad vieną dieną jie vėl galės būti kartu: „Po tokių ligų atsistatymas su tokio dydžio smegenų pažeidimais yra ne metai ir ne dveji, tai yra aštuoneri, gal devyneri metai, gali būti taip, kad gerės trejus-penkerius metus, o paskui viskas sustos. Medikai man nieko nežadėjo, visiškai nieko, paskui, kai sužinojo, kad Erikas – kairiarankis, pasakė, kad jis galbūt kalbės, nes prognozės buvo pačios prasčiausios: ne letalinė baigtis, bet kad jis bus gulintis, paralyžiuotas ir absoliučiai neadekvatus žmogus.
Jo fizinis stovis šiek tiek gerėja, nes nuo pat pradžios samdžiau kineziterapeutą per savaitę po keturis arba penkis kartus papildomai, paskui logopedas tris kartus ateidavo, papildomai prašiau žmonių, kad ateitų piešimo terapijai, užsiimtų maksimaliai, kiek įmanoma.
Stengiamės visi labai, labai, jis irgi su kiekviena diena suvokdamas po truputėlį daugiau irgi stengiasi. Vieną dieną jau atrodo, kad prisimena, kitą dieną vėl pamiršęs, su rašymu, skaitymu yra blogai, bet jo muzikinė atmintis gera, kai ką prisimena net anglų kalboje.“
Dabar jiedu laukia gegužės 6 dienos – tądien vyks pas reabilitologą. Vaiva sako turinti daug vilties, kad pagal skales Eriko būklė atitiks reikalavimus ir jis galės vykti į reabilitaciją Kulautuvoje. Visgi reikalingas nuolatinis ir nepertraukiamas darbas su kineziterapeutu ir logopedu, kad Erikas stiprėtų ir jiedu galėtų vėl šypsotis, kalbėtis, džiaugtis mylimais augintiniais, akvariumu ir muzika namuose.
Prie Eriko gydymo ir reabilitacijų gali prisidėti visi norintys žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: Erikas Norkus
Sąskaitos nr.: LT617044000411614138
