Eilinis savaitės vakaras. Kelionė namo maršrutiniu 57 numerio autobusu iš centro į Šilainius. Neretai panašiu metu tenka autobusu grįžti namo, bet šįkart nustebino tai, kad jis buvo sausakimšas. Kaip „gerais“ sovietiniais laikais. Žurnalistinis smalsumas neleido viso to neužfiksuoti fotoaparatu ir nepakalbinti aplinkinių kaimynų.
Prisiminė „Anties“ dainą
Ko ir reikėjo tikėtis, išgirdę fotoaparato spragsėsimą žmonės netrukus atkreipė į tai dėmesį, bet nei vienas nepyko. Kai kurie net akivaizdžiai bandė pozuoti.
Paklausus greta stovinčių aplinkinių, kas jų manymu nutiko, kad tiek daug žmonių, daugelis tik kraipė pečiais.
„Kažkas atsitiko, kaip toje „Anties“ dainoje, gal žmonės pradėjo taupyti ir labiau naudojasi viešuoju transportu?“ – svarstė viena greta stovinti moteris.
Jai antrinusi kita moteris teigė, kad gal „suveikė“ stotelėse esanti reklama, raginanti nesinaudoti asmeniniais automobiliais.
Važiavo Lietuvos himno autoriaus giminaitis
Šiek tiek „išgąsdino“ vienas iš fotogeniškų vyriškių, kuris pamatęs, kad jį nufotografavau, prasibrovė arčiau. Kažkaip pradžioje toptelėjo mintis, kad pyks… Pasirodo, nieko panašaus. Susipažinom.
Pasirodo, tai mūsų himno autoriaus Vinco Kudirkos tolimas giminaitis, pianistas, tarptautinių konkursų laureatas Darius Kudirka.
„Dažnai po darbo grįžtu namo autobusu, tačiau tikrai keista, kad šiandien tiek daug žmonių“, – šiek tiek stebėjosi ir D. Kudirka.
Ne kas dieną taip netikėtai sutiksi tokius žmones, tad sutarėm, kad dar susitiksime ir apie jį ateityje padarysiu atskirą straipsnį.
Jaunimas žino tik savo teises
Aišku, šiek tiek liūdino kėdėse išsidrėbęs jaunimas, maigantys mobiliuosius telefonus ir visai nekreipiantis dėmesio, kad šalia stovi garbaus amžiaus senjorai. Ir tokių buvo ne vienas.
Du jaunikaičiai, išvydę fotoaparatą, nors visai neketinau jų įamžinti, akimirksniu sureagavo ir pabandė „auklėti“.
„Dėde, jūs neturite teisės mūsų fotografuoti, mes esame nepilnamečiai, jei išvysime kur nors mūsų nuotraukas, paduosime į teismą“.
Ką beliko atsakyti?.. „Žinau, vaikinai, įstatymus, bet gaila, kad jūs žinote tik savo teises, bet nežinote pareigos“. Atsakymo į šią pastabą nesulaukiau.
Džiaugiasi keleivių gausa
Prieš išlipant spėjau pakalbinti ir autobuso vairuotoją. Paklaustas, ar dažnai būna tiek daug keleivių, vairuotojas tik nusišypsojo.
„Būna, bet nedažnai. Nežinau, kodėl šiandien tiek daug. Po kokių renginių centre kartais būna ir daugiau, bet šiaip smagu, kad žmonės naudojasi mūsų paslaugomis“, – džiaugėsi vairuotojas.
