Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė.
Didžiausia patvirtinta naujovė – uždrausta į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtins Vyriausybė.
Ketvirtadienį už Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pratęsimą balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė aštuoni parlamentarai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad nepriimtina sulyginti Rusijos ir Baltarusijos piliečius, nes 30 metų vykdyta skirtinga politika, taikytas skirtingas požiūris į šiuos žmones.
„Braukiame visas nuostatas, kurios sprendžiamos kituose įstatymuose, tai yra Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, ir kurios galbūt prieštarauja mūsų įstatymams, Europos Sąjungos teisei bei sulygina Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kas yra nepriimtina, nes 30 metų vykdėme skirtingą politiką, bandydami atskirti baltarusius nuo režimo“, – sakė jis.
„Žmonės, kurie pasisako už okupaciją ar šlovina (Rusijos prezidentą Vladimirą – BNS) Putiną, nėra tik baltarusiai. Visų kitų tautybių užsieniečiams atimami leidimai, negalima to susiaurinti iki vienos tautos“, – pabrėžė URK pirmininkas.
„Negalima bausti visos tautos ir sutapatinti jos su režimu“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Demokratas Lukas Savickas taip pat teigė, kad šis įstatymas „brėžia skirtumą tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečių“.
URK narys konservatorius Audronius Ažubalis tvirtino, jog Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir Baltarusijai jį remiant, keičiasi ir požiūris.
„Tikriausiai šios pataisos teikėjai užmiršo, kad mes savo oficialiuose dokumentuose esame ne kartą įvardiję Baltarusiją dalyvaujant agresijoje prieš Ukrainą, lygiai taip pat kaip ir Rusiją, todėl ribojamos sąlygos, kurios taikomos Rusijos piliečiams, turėtų būti taikomos ir Baltarusijos piliečiams“, – teigė jis.
Seimui nusprendus nedrausti Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, A. Ažubalis pabrėžė, kad papildomų sankcijų baltarusiams išėmimas daro šitą įstatymą bedančiu.
„Taip išeina, kad atidarome duris Baltarusijos oligarchams. Pirmyn, vyrai“, – teigė jis.
Ketvirtadienį net nesvarstytas siūlymas riboti rusų bei baltarusių kelionių į gimtinę, nes neužteko balsų, kad jis būtų priimtas svarstyti.
Iš projekto išimtas papildymas, kuriam pritarta antradienį, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje turėtų netekti tie rusai, baltarusiai, kurie tyčia, viešai sistemingai skleistų melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją, taip pat jeigu jie viešai pritartų Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija.
A. Ažubalio teigimu, išbraukus šiuos siūlymus iš valstybės atimtas ginklas kovoti su tokiomis pavojingomis teorijomis kaip litvinizmas.
Papildomų sankcijų baltarusiams ir rusams iniciatoriai rėmėsi Lietuvos žvalgybos tarnybų vertinimu, kad keliaudami į Rusiją ir Baltarusiją asmenys patiria riziką būti užverbuoti šių valstybių specialiųjų tarnybų.
A. Ažubalis pabrėžė, kad dažnas piliečių vykimas į Rusiją ir Baltarusiją kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir padeda Baltarusijos specialiosioms tarnyboms įtvirtinti savo agentūrinius tinklus Lietuvoje ir kitose NATO valstybėse.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, jog visi ribojimai, susiję su skaičiais ir kiekiais, yra būtų neveiksmingi.
Seimas pritarė tik siūlymui papildomai tikrinti iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstančius baltarusius.
Pasak Ž. Pavilionio, papildomai bus tikrinami ne tik su vizomis keliaujantys Baltarusijos piliečiai, bet ir tie, kas turi leidimus gyventi Lietuvoje.
Pagal priimtą pataisą, bus papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo.
Vyriausybė pasiūlė dar metams pratęsti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, nes 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi, priežastys, dėl kurių pernai buvo priimtas šis įstatymas, nėra išnykusios.
Pagal pernai priimtą įstatymą, rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Ketvirtadienį priimtas nacionalinių sankcijų įstatymas galios iki 2025 metų gegužės 2 dienos.
Jį dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Pernai jis tokį įstatymą vetavo dėl skirtingo sankcijų, nustatytų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet Seimas šį veto atmetė
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi 62 tūkst. 884 Baltarusijos piliečiai ir 15 tūkst. 678 Rusijos piliečiai.
