Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.
Parlamentarų grupės vardu tai numatančias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas įregistravo Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
Jeigu Seimas pritartų, juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvoje parduodantys prekes, teikiantys paslaugas, bus įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
„Kartu su kolegomis teikiame projektą, kad tiesiogiai su klientais dirbantys darbuotojai pagal numatytus kalbos lygius mokėtų lietuvių kalbą. Turime užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai gautų paslaugą valstybine kalba bent baziniu jos lygiu. Kalbu pvz. apie pavėžėjus, pardavėjus ir kt. Yra nemažai sričių, kur darbuotojai nekontaktuoja tiesiogiai su klientais, kuriems, mano nuomone, neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.
Siūloma, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. balandžio 1 d.
„Naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų po metų. Labai svarbu, kad atvykusiems iš Ukrainos karo pabėgėliams, taip pat imigrantams iš vidurio Azijos valstybių – Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano suteikti galimybę išmokti lietuvių kalbą. Tai yra tas laikas, kai darbdavys gali pasirūpinti savo darbuotojais, kad jie išmoktų lietuvių kalbą bent jau baziniu lygiu. Tokią galimybę suteikia ir kai kurie universitetai, Užimtumo tarnyba“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Dokumento aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad vis daugiau Lietuvoje yra susiduriama su užsienio, o ypač rusų kalba, kuomet siekiama gauti paslaugas ar prekes. Jame nurodoma, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba.
Įstatymo pataisas parengę Seimo nariai pastebi, kad jas priėmus būtų sumažintos galimybės užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos, įsidarbinti paslaugų, pardavimo srityse, kurios susijusios su tiesioginiu klientų aptarnavimu. Tačiau, jų įsitikinimu, tai galėtų paskatinti užsieniečius labiau integruotis į Lietuvos visuomenę bei mokytis kalbos.
Kartu su D. Asanavičiūte įstatymo pataisas teikia valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai: Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Robertas Šarknickas, Ligita Girskienė, Andrius Bagdonas, Tomas Bičiūnas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Eugenijus Sabutis ir kiti.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, siūlančias paskatinti užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje, mokytis ir išmokti lietuvių kalbą.
Parlamentaras siūlo valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikiusiems užsieniečiams nuo 15 proc. iki 10 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Ši mokestinė lengvata būtų taikoma pirmus metus nuo egzamino išlaikymo dienos.
Siūloma, kad naujos nuostatos įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Vyriausybė metams pratęsė terminą, per kurį įsidarbinti norintys Ukrainos pabėgėliai turėtų išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Ministrų kabineto sprendimu, užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dar nebus taikomas kriterijus dėl valstybinės kalbos mokėjimo.
Laikinoji apsauga pratęsta vieneriems metams – iki 2025 m. kovo 4 d.
