„Sodra“ jau skelbia kiekvienam darbuotojui pagal individualius duomenis perskaičiuotą sukauptą būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklausys, kokią pensiją gausite senatvėje.
„Sodros“ skelbiami individualūs duomenys, kuriuos galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros, leidžia suprasti, kiek laiko dar reikės dirbti, kol bus sukauptas būtinasis stažas senatvės pensijai. Taip pat, maždaug kokio dydžio ji bus.
Duomenis apie turimus darbuotojus kiekvieną mėnesį „Sodrai“ pateikia jų darbdaviai.
Būtinasis stažas ir apskaitos vienetai
Kaip žinoma, būtinasis stažas senatvės pensijai 2027 m. pasieks 35 metus. Toks dydis bus taikomas tiek moterims, tiek vyrams.
Be to, nuo 2026 m. pensinis amžius bus 65 metai tiek vyrams, tiek moterims. Žinant savo amžių ir darant prielaidą, kad užteks noro ir jėgų dirbti iki pensijos, galima numatyti, koks bus sukauptas stažas iki jos.
Pavyzdžiui, iki šio sausio 23,5 metų dirbęs žmogus dabar yra sukaupęs 48,1 apskaitos vieneto.
Iki pensinio amžiaus jam dar likę 21,5 metų.
Jeigu visą laiką iki pensijos asmuo dirbs, tuo metu jo bendras sukauptas būtinasis stažas sieks 45 metus. Taip pat, jeigu nepasikeis atlyginimas, žmogus gali tikėtis, kad prieš išeidamas į pensiją jis bus sukaupęs 92,1 apskaitos vieneto.
Kaip apskaičiuojama senatvės pensija Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas kaip jos bendrosios ir individualiosios dalių suma.
Bendrosios dalies dydis nustatomas asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo (35 m.) santykį padauginus iš tuo metu galiojančio bazinės pensijos dydžio (šiemet – 269,77 euro).
Jeigu, kaip minėtame pavyzdyje, žmogus bus sukaupęs 45 metus būtinojo stažo, tai jo bendroji pensijos dalis bus 346,85 euro (45/35*269,77=346,85).
Individualioji pensijos dalis yra lygi asmens sukauptų apskaitos vienetų sandaugai su tais metais galiojančia vieno vieneto verte (šiemet – 6,38 euro).
Jeigu išeidamas į pensiją žmogus turėtų 92,1 apskaitos vieneto, kaip minėtu pavyzdžiu, tuomet jo individualioji pensijos dalis būtų lygi 587,6 euro (92,1*6,38=587,6). Vadinasi, visa žmogaus senatvės pensija būtų 934,45 euro.
Tai būtų tik „Sodros“ senatvės pensija. Jeigu žmogus kaupia pensiją II pakopos fonduose, jis gali tikėtis ir papildomos išmokos prie senatvės pensijos.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia beveik 595 eurus.
Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sudaro beveik 635 eurus, o neturint būtinojo stažo – 378 eurus. Dabar Lietuvoje yra beveik 620 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Tarp jų yra virš 78 tūkst. pensininkų, kurie šiuo metu dar dirba.
Jeigu niekas nepasikeis, pensijos nebus indeksuojamos Dabar galiojantis Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad senatvės ir kitos pensijos kasmet yra indeksuojamos, jeigu tai padarius planuojamos „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija planuojamų įplaukų iš įmokų pensijoms.
Be įprastinio indeksavimo įstatymas numato ir papildomą individualios pensijos dalies indeksavimą. Tačiau su sąlyga, kad numatomas bendras (ne tik skirtas pensijoms) „Sodros“ biudžetas yra teigiamas. Kitaip tariant, jeigu ji surenka daugiau pinigų, negu išmoka gyventojams.
Seime pristatytomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozėmis, jeigu niekas nepasikeis, jau po 3–4 metų pensijoms bus išleidžiama daugiau pinigų, negu surenkama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė Seime aiškino, kad tokios prognozės yra skaičiuojamos atsižvelgiant į dabartinius teisės aktus ir numatomas demografines, kitas tendencijas.
Esą tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, galimas pensinio amžiaus didinimas, nebuvo vertinamas.
„Rezultatai vertintini labiau kaip tendencija, kas galėtų būti. Ir tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad, pasikeitus prielaidoms, pasikeitus kitokiai demografijai, tarkime, įdėjus kitokį gimstamumą, mirtingumą, kitokią gyvenimo trukmę, kitokias užimtumo prognozes, atitinkamai keistųsi rezultatai“, – aiškino grupės vadovė.
Vis dėlto ji įspėjo, kad, jeigu niekas nesikeis, jau artimiausiu metu pensijos nebus didinamos taip, kaip iki šiol.
„Tie geri laikai, kai dar turime galimybę šiek tiek sparčiau pensijas indeksuoti ar kaupti rezervus, yra gana trumpi, bent tiek, kiek mes matome – vos keleri metai. Vėliau biudžetai „versis“ į kitą pusę ir palaikyti panašų pensijų lygį, kokį mes turime, pinigų reikės daugiau. Ir sprendimų vienokių ar kitokių reikės“, – prognozavo I. Buškutė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
