Skaitytojai dalijasi žinia, jog ateinančią naktį virš Kauno turėtų pasirodyti retai Lietuvoje matomas reiškinys – šiaurės pašvaistė.
„Šiandien visa Lietuva matys šiaurės pašvaistę“, – pasidalijo skaitytojas.
Jis taip pat pasidalijo programėle, kurioje galima stebėti kur ir kada bus matoma pašvaistė. Ją galima rasti čia.
Programėlės duomenimis, jau šiuo metu pašvaistė yra virš Lietuvos, sutemus ji turėtų pasimatyti geriau.
Šiaurės pašvaistę pastebėti plika akimi gali būti sudėtinga, ji geriausiai išryškėja fiksuojant fotoaparatu, ilgesnių ekspozicijų metu.
Anot klimatologo, geografo prof. dr. Arūno Bukančio, šiaurės pašvaistė yra viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos) švytėjimas daugiau kaip 80 km aukštyje dėl oro molekulių jonizacijos.
Jonizacija vyksta dėl kosminės kilmės įelektrintų dalelių (protonų, elektronų) sąveikos su viršutinės atmosferos dujomis (daugiausia azoto molekuliniais jonais ir deguonies atomais) Žemės magnetiniame lauke.
Poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais. Tada Saulės paviršiuje bei gelmėse sustiprėja fiziniai procesai ir į kosminę erdvę išmetami dideli Saulės plazmos srautai.
Susidūrusios su Žemės magnetiniu lauku ir atmosfera, įmagnetintos saulės plazmos dalelės sukelia geomagnetinę audrą, kurios metu galimi elektros tiekimo, radijo ryšio ir kitų komunikacijų sutrikimai.
Manoma, kad geomagnetinių audrų dažnumas susijęs su Saulės aktyvumo ciklu. Šiuo metu saulė yra aktyvumo ciklo finišo tiesiojoje ir piką pasieks 2025-aisiais. Saulės aktyvumo ciklas yra natūralus Saulės gyvavimo procesas, kurio trukmė yra maždaug 11 metų.
