Seimas pradeda svarstymus, ar aplinkosaugininkams nustačius viršytą automobilių išmetamųjų dujų normą vietoj baudos pirmą kartą leisti skirti įspėjimą bei ilginti tokio automobilio techninės apžiūros galiojimą.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė opozicijos ir valdančiųjų inicijuotas dvi Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę taršių automobilių savininkams. Pakeitimus apsvarsčius komitetuose, juos birželio 6-ąją svarstys Seimas.
„Mūsų misija nuimti įtampas visuomenėje“, – pristatydama pataisas teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Turime atsitraukti nuo labai griežtos pozicijos“, – pridūrė ji.
Pataisomis taip pat siūloma ilgiau, pavyzdžiui, mėnesį pratęsti taršių automobilių techninę apžiūrą – dabar tam numatytos dvi paros.
„Automobilio savininkas per protingą laiką, kurį nustatys Aplinkos ministerija, turės susitvarkyti savo transporto priemonę“, – teigė A. Gedvilienė.
Pasak jos, per porą parų neįmanoma taršaus automobilio susitvarkyti bei dar kartą nuvykti į techninę apžiūrą: „48 val. nėra patogus laikas susitvarkyti automobilį. Iki gegužės tas terminas bus peržiūrėtas.“
A. Gedvilienės pataisomis už taršius automobilius siūlomos 100-300 eurų baudos gyventojams, o įmonėms – 300-500 eurų.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis siūlo pirmą kartą sustabdytų taršių automobilių savininkus tik įspėti, o vėliau bausti nuo 100 iki 500 eurų.
Pasak jo, 17-18 metų senumo automobiliais žmonės važinėja ne todėl, kad norėtų teršti aplinką: „Šita Lietuvos dalis, didžioji Lietuvos dalis, neįperka tų naujų automobilių“.
„Laisvietis“ Vytautas Mitalas tikino, kad finansinė sankcija veiktų geriau negu bet koks įspėjimas.
„Kietųjų dalelių tarša yra didelė problema ir švelninant reguliavimus darome meškos paslaugą tiems patiems žmonėms, nes paliekame juos taršoje, sirgti plaučių ir kitomis ligomis, ir būtent dėl to nereikia keisti Seimo priimto reguliavimo. Reikia būti bent milimetru žalesniems“, – tvirtino jis.
Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai.
Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto pareigūno, o nepaklusus reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.
