Antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch pasirašė ketinimo protokolą dėl Vokietijos gynybos pramonės atstovės amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.
Šiuo metu protokolo turinys yra neviešinamas.
„Ketinimų protokolų susitarimas yra konfidencialus, nes kai kurie elementai paliečia paslaptis tiek komercines, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo srityje“, – teigė A. Armonaitė.
Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, nors šis dokumentas rodo ryžtą, prireiks daug darbo, kol „Rheinmetal“ gamykla pradės veiklą Lietuvoje.
„Šiandien mes galime pažymėti tarpinę stotelę – pasirašymą. Po jo darbas tęsis labai intensyviai, kol galėsime pasveikinti šios įmonės gamybos vietą Lietuvoje“, – teigė I. Šimonytė.
„Neabejoju, kad darbo tempas nelėtės, toliau dirbsime, kol išspręsime likusius uždavinius“, – pridūrė ji.
Ji pabrėžė, kad šis projektas yra svarbus, nes stiprina ne tik Lietuvos, bet ir Europos gynybos pramonę.
Tuo metu A. Armonaitė pranešė, kad pasirašė dokumentą, kuris leis pradėti derybas su „Rheinmetall“ dėl investicinės sutarties.
Ji taip pat paminėjo, kad ši gamykla bus viena didžiausių investicijų į Lietuvos gynybos sektorių šalies istorijoje.
„Taip bus tai bus viena didžiausių investicijų apskritai Lietuvos istorijoje. Ji duos postūmį mūsų pramonei, mūsų ekonomikai ir regiono saugumui“, – sakė ministrė.
A. Armonaitė tvirtino, kad „Rheinmetall“ pasirinkimas parodo tiek pasitikėjimą Lietuvos žmonių kompetencijomis, tiek tikėjimą, kad tai saugi šalis investicijoms.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios sudarytų palankesnes sąlygas „Rheinmetall“ kuo greičiau pradėti veiklą Lietuvoje. Šis projektas į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 18 d.
Apie ketinimus Lietuvoje statyti gamyklą, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti, „Rheinmetall“ pranešė kovo viduryje.
