Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ gavus buvusio (dar tais laikais, kai merus nerinkome tiesiogiai) Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus komentarus, išdėstytus laiške, pavadintame „Užduotis: sunaikinti Kauno ledo areną, o federacijų vadovus papirkti, kad tylėtų“, iš karto kilo abejonių, o kaip gi patikrinti nurodytus faktus, jei jie yra tik prielaidos?
Nuogąstavimai, kurie gali ir nepasitvirtinti
Štai ką išdėstė praeityje garsėjęs politikas S. Buškevičius (tekstą pateikiame nekoreguotą): „Kauno ledo arena ir Elektrėnų ledo rūmai yra pirmosios dirbtinio ledo arenos Lietuvoje, pastatytos dar 1976 m. Kauno ledo arena yra prestižinėje vietoje, sklypai čia labai brangūs – Žaliakalnis! Todėl daugybę kartų buvo bandoma sunaikinti šį Aušros g. esantį sporto objektą: planuota vietoje ledo arenos statyti prekybos centrą, perduoti kitoms sporto šakoms ir galiausiai brangiai parduoti vietą privatiems asmenims. Pastačius Kovo 11-osios g. Ledo rūmus, vėl bandoma sunaikinti Ledo areną Aušros g. Numatyta schema nėra sudėtinga: „Starto“ sporto mokyklą, kurioje kultivuojamas dailusis čiuožimas ir ledo ritulys, iškelti į Kovo 11-osios g., pasakyti, kad vietoje dabartinės ledo arenos, kuri yra renovuota už didelius pinigus, bus gimnastikos salė ir po to atiduoti sklypą į privačias rankas.
Pagal sporto specialistų paskaičiavimus, tokio dydžio miestui kaip Kaunas reikia 5 ledo arenų. Akropolyje jau anksčiau uždaryta ledo arena. Bet tam, kad prasukti šią ledo arenos sunaikinimo schemą, būtina, kad tylėtų dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio federacijos arba tik imituotų prieštaravimą. Visada juk galima priminti: prisimeni, kaip aš tau padėjau dėl čempionato…Tad laikas parodys, ar federacijos viešai pareikš protestą, ar pratylės“.
Pirmiausia su laiško turiniu portalo žurnalistė supažindino Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėją Donatą Valiuką. Paklausiau, ar jam žinoma apie planus galimai parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – Ledo areną Aušros gatvėje. Kad naujas savininkas jau savo nuožiūra galėtų su juo toliau elgtis taip kaip nori. Juk ši arena – ne koks valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Tad nušlavus ją nuo žemės paviršiaus, iš tiesų atsilaisvins neprasta erdvė kitos paskirties objektų statyboms komerciškai ypač patrauklioje Kauno vietovėje – Žaliakalnyje.
„Nesąmonė!“ – vienu žodžiu atsakė žurnalistei neeilines pareigas Kauno miesto savivaldybėje užimantis valstybės tarnautojas, – vadovas skyriaus, kuriame kaip tik ir ruošiami dokumentai visiems kauniečiams priklausančio (savivaldybės NT) turto pardavimui ar nuomai.
Ar tai reiškia, kad šio skyriaus dar nepasiekė „politinė valia“ dėl senosios Ledo arenos likimo? Ar, kaip neoficialiai šių eilučių autorei aiškino vienas iš miesto tarybos politikų (ne valdantiesiems oponuojančių konservatorių), „dabar žurnalistams lengviau informaciją gauti Ukrainoje, nei Kauno savivaldybėje, nes joje viskas įslaptinta ne tik nuo žurnalistų, bet ir nuo savųjų“?
Politinės komercijos apraiškų Kaune būta ir anksčiau
Reikėtų priminti, kad S. Buškevičius, ilgą savo politinės karjeros tarpsnį vadintas Vytauto Šustausko bendražygiu, ne vieną kadenciją darbavosi Kauno miesto savivaldybėje. Kauniečiai jį vis išrinkdavo kaip partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderį, daug žadantį miesto labui nuveikti, pakankamai „revoliucingą“, ambicingą ir entuziastingą. Rinkėjams tuomet nesinorėjo tikėti, kad į politiką einama pirmiausia dėl asmeninės naudos.
Tarp kitko, iš dabartinių pavyzdžių galima spėti, kad ir daug turto turintys (ir todėl jiems daugiau nieko nereikia?) greta deklaruojamų tikslų „visų labui“, nepamiršta, tapę valdžia, labiau „pasirūpinti savimi“. Kitaip kokia nauda būtų iš tos politikos?
Bet prisiminkime jau į praeitį nuėjusį laikmetį, kai dalis Lietuvą žadinusio Kauno Sąjūdžio aktyvistų tapo iš pradžių savivaldybėje deputatais, o paskui – miesto tarybos nariais. Vieniems rūpėjo pareigos, žadančios daugiau galimybių, kitiems – tai „prie ko galima prieiti“, puoselėjant gerovę. Nebūtinai – rinkėjų…
„Jaunalietuvių“, kurie rūpinosi jaunimo ir sporto reikalais, pastangomis, pavyzdžiui, viena žemės sklypo paveldėtoja Ukmergės gatvėje ilgus metus buvo priversta bylinėtis su savivaldybe. Kadangi ši minimą sklypą tarp gatvės važiuojamosios dalies ir ant šlaitelio pastatytų daugiabučių panaudojo… sportui. Todėl savininkės pretenzijos atgauti žemę natūra vis būdavo atmetamos. Galop teismas nurodė savivaldybei nugriauti Ukmergės gatvėje „sporto objektus“ – be architektūrinių įmantrybių suręstus „paviljonus“, kur lyg kažkas treniravosi, o kažkas turėjo ir „užeigą“…
Vertėtų prisiminti ir laikus, kai Kaune veikė dvi viešojo transporto įmonės. „Jaunosios Lietuvos“ atstovas iš miesto tarybos vadovavo troleibusų bendrovės „Autrolis“ valdybai. Tada buvo rasta galimybių parduoti ne tik šios įmonės poilsiavietę Kleboniškyje, bet ir be trikdžių privatizuoti dvi gana erdvias aikštes, skirtas transporto apsisukimui galiniuose maršrutuose.
Pastaraisiais atvejais parduota tik įranga (komunikacijos, dispečerinė bei asfaltas, dengęs valstybinės žemės sklypus). Vietoje transporto apsisukimo Islandijos gatvėje, „nukrapščius“ asfaltą, po kelerių metų iškilo stambus prekybos centras, o aikštę Partizanų g. 89 savivaldybei teko išpirkti.
Kiek Kauno miesto savivaldybės, kuriai vadovauja tiesiogiai kauniečių išrinktas meras Visvaldas Matijošaitis, biudžetas neteko lėšų dėl neseniai įvykusio šio NT miesto pakraštyje pirkimo „neskelbtinų derybų būdu“, mokesčių mokėtojams nebuvo pranešta. O kiek kainavo išpirkti ankstesnių Kauno savivaldos rūmų veikėjų parduotą Dainų slėnį ar Vytauto parką, – irgi ne „kožnam pabažnam“ lemta žinoti…
Yra prisimenančių netoli Šešto forto veikusį stadioną
Jis priklausė sovietmečiu įkurtai sporto draugijai. Ji „paveldėjo“ ir turtą. Vietoj stadiono jau seniai veikia kitas objektas, tad tūkstančiai kauniečių kasdien „sportuoja“ prekybos centre „Molas“. Jį čia prieš keliasdešimt metų pastatė verslininkas iš sostinės, kurio žmona – vadovė privataus instituto, teikiančio pamokymus Lietuvai apie laisvąją rinką.
Dera pabrėžti, kad Kauno miesto savivaldybė, nebūdama stadiono savininke, didelės įtakos jo sunaikinimui neturėjo. Nors, ką čia slėpti, būtent joje vyksta visokie derinimai bei tvirtinami detalieji planai, lemiantys leidimus statyboms ir jų pradžią.
Kai šią savaitę kalbėjomės su Seimo nariu Kaziu Starkevičiumi, anuomet dirbusiu politinį darbą Kaune, jis prisiminė, jog „Molo“ statytojas žadėjo greta prekybos centro įrengti dalį sporto paskirties teritorijos – uždarus teniso kortus. Bet jų nepastatė.
„Dabar turime ne stadioną, bet komercinių, gyvenamųjų pastatų ir prekybos centrą gražioje vietoje. Centrą, kuris galėjo bet kur kitur būti“, – sakė K. Starkevičius.
Kiek kauniečiams reikia ledo arenų?
Iki išrenkant jį į LR Seimą K. Starkevičius dešimtmetį vadovavo Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijai. Tad puikiausiai prisimena, kokius etapus išgyveno Žaliakalnyje įkurdinta Kauno ledo arena.
„Kai žlugo „Banga“ (tarp kitko, minima arena priklausė didžiausiai Lietuvos įmonei – Radijo gamyklai, kurioje, skaičiuojant su visais ir ne Kaune buvusiais padaliniais, dirbo 18 tūkst. žmonių, – B. M.), tai bankrutavusios įmonės turtą valdė bankroto administratorius. Su juo savivaldybė sutarė perimti areną. Nebuvo lengva, ypač sudėtinga situacija susidarė 2003-ųjų sausį, – „Ledo arena“, negalėdama atsikratyti skolų bei laiku mokėti darbuotojams atlyginimus, prašė savivaldybę skirti dotacijų.
Po ilgų derybų sutarta prašymą tenkinti, su sąlyga, kad daugiau laiko arenoje bus skiriama sportininkams ir mažiau – šiaip pačiuožinėti savo malonumui norintiems lankytojams. Įvertinus techninę būklę, ne kartą arenai skirta biudžeto lėšų įrangos atnaujinimui. Ne taip seniai šis objektas buvo renovuotas. Po to, kai neliko čiuožyklos „Akropolyje“, arenoje padaugėjo lankytojų. Jų, tikiuosi, netrūksta ir naujuose Ledo rūmuose, ne taip seniai pastatytuose Kovo 11-osios gatvėje“, – savo mintis portalui „Kas vyksta Kaune“ išdėstė parlamentaras Kazys Starkevičius.
Jo nuomone, dviejų ledo arenų Kaunui tikrai nėra per daug, kaip ir baseinų, kurių miestas jau ne vieną turi ir dar statosi.
„Jei neturėtume naujos ledo arenos, tai į Kauną nebūtų atkeliavęs Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Skaičiuojant su rajonu, šiuo metu iš viso turime per 400 tūkstančių gyventojų – kauniečių. Tai reikėtų gerai panagrinėti, kiek ir kokių sporto objektų jau turime, kokius pastatyti dar reikia. Kad būtų palaikomas sportinis meistriškumas, kad visi gyventojai turėtų daugiau galimybių prasmingai leisti savo laisvalaikį, turi būti daugiau šiuolaikinių sporto bazių.
Kalbant apie ledo areną Žaliakalnyje, jeigu tik jos likimui kiltų pavojus, tokios idėjos tikrai nepalaikyčiau. Nes norisi tikėti, kad tai, kas pastatyta, tinkamai įrengta ir prižiūrima, tai, ką galima vadinti visuomenės gėriu, kuris jai tarnauja, tikrai nebus ardoma. Tad pagal savo tiesioginę paskirtį ir toliau veiks Kauno ledo arena Aušros gatvėje“, – įsitikinęs Seimo narys.
