LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ daugiau nei dešimt kartų į Rusiją vežė prekes, kurioms taikomos sankcijos. Jos buvo eksportuojamos į Kaliningrado srityje, Sovetske, esančią gamyklą. Iš Lietuvos vežtos ir prekės bei technologijos, priskiriamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms.
„Vičiūnai“ pripažįsta vežę tokias prekes, tačiau tikina apie sankcijas nežinoję.
Tyrimas taip pat rodo, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslas savo gamyklą Rusijoje per Lietuvą aprūpina įvairiomis europietiškomis detalėmis. Iš viso nuo karo pradžios į Rusiją įmonė Plungėje išgabeno krovinių už daugiau nei 5 mln. eurų.
TYRIMAS TRUMPAI
– „Vičiūnų grupei“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ į Rusiją bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.
– Tarp vežtų prekių – ir tos, kurios įtrauktos į aukšto prioriteto kovos lauko prekių sąrašą, pavyzdžiui, guoliai, kuriuos Rusija naudoja tankų gamybai.
– „Vičiūnų grupė“ pripažįsta vežusi tokias prekes, tačiau tikina apie sankcijas nežinojusi. Esą eksportas nutrauktas vos sužinojus apie ribojimus, pradėtas vidinis tyrimas.
– Plungės įmonė į Rusiją vežė švedų guolių gamintojos SKF guolius. Nors šis koncernas pats iš Rusijos pasitraukė dar karo pradžioje.
– „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo viena įmonių, dėl kurių eksporto į Rusiją Lietuvą įspėjo Europos Komisija.
– Tada pranešta apie 2023 metų pirmą pusmetį į trečiąsias šalis vežtas, tačiau Rusijoje atsidūrusias kovos lauko prekes.
– Rusijoje iki šiol veikia septynios su „Vičiūnų grupe“ susijusios įmonės, o Kazachstane, kuris yra muitų sąjungoje su Rusija, – prekybos bendrovė „Vičiūnai-Kazachstan“.
Žemaitijoje įsikūrusi „Plungės kooperatinė prekyba“ priklauso „Vičiūnų“ įmonių grupei. Bendrovės pagrindinė veikla – maisto produktų iš surimio gamyba.
LRT tyrimas rodo, kad ši „Vičiūnų grupės“ įmonė pasitelkiama ir eksportui į Rusiją – aprūpinti Kaliningrado srityje, Sovetsko mieste, esančią gamyklą „Vičiūnai-Rus“ įvairia įranga, detalėmis, etiketėmis.
Eksportas į Rusiją iš Lietuvos nestojo ir Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. O tarp eksportuotų prekių – ir tos, kurios įtrauktos į sankcijas bei priskiriamos kovos lauko prekėms.
Kas yra kovos lauko prekės?
Plečiant sankcijas Rusijai Europos Sąjunga (ES) kartu su partnerėmis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Jungtine Karalyste ir Japonija pernai paskelbė bendrą prioritetinių kovos lauke randamų prekių sąrašą.
Tai yra prekių, kurios reikalingos ginkluotės gamybai, sąrašas. Šias prekes draudžiama ne tik tiekti, eksportuoti, bet ir gabenti tranzitu per Rusiją. Taip siekiama apriboti Rusijos galimybes tobulinti kariuomenę ir technologijas, plėtoti gynybos ir saugumo sektorius.
„Sąrašas yra sudarytas remiantis informacija, kokie ginkluotės komponentai randami karo lauke Ukrainoje“, – paaiškina Arūnas Adomėnas, Lietuvos muitinės Veiklos ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas.
Šiuo metu minėtame sąraše yra 50 prekių, kurios yra itin svarbios Rusijos ginkluotės sistemai. Kai kurių prekių eksportui draudimai pritaikyti jau karo pradžioje, kitoms – vėliau, vis plečiant sankcijas.
LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad „Plungės kooperatinė prekyba“ į Rusiją eksportavo guolius, naudojamus tankuose, šviesai jautrius puslaidininkius įtaisus, elektrinius komponentus bei kitas į sankcijas įtrauktas prekes.
Be to, LRT šaltinių duomenimis, „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo viena įmonių, dėl kurių eksporto į Rusiją Lietuva gavo įspėjimą iš Europos Komisijos. Lietuva buvo įspėta apie 2023 metų sausį–liepą į trečiąsias šalis eksportuotas kovos lauko prekes, kurios atsidūrė Rusijoje.
Vežta iš Rusijos pasitraukusio gamintojo produkcija
2022 metų balandį, keli mėnesiai po Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios, didžiausia pasaulyje rutulinių guolių gamintoja Švedijos įmonė SKF pranešė nutraukianti veiklą Rusijoje.
„Padarėme išvadą, kad nebegalime tęsti veiklos Rusijoje, nes nėra pagrindo ir stabilumo mūsų verslui“, – tada buvo sakoma SKF generalinio direktoriaus Rickardo Gustafsono pranešime.
SKF prekių ženklas aktualus ir „Vičiūnų“ eksporto istorijoje. Švedų koncerno gaminiai buvo vieni tų, kuriuos „Plungės kooperatinė prekyba“ eksportavo į Rusiją. Nuo karo pradžios – net 11 kartų. Iš jų 5 kartus jau po to, kai konkretūs prekių kodai buvo įtraukti į ES sankcijų sąrašus.
Tokią informacija LRT Tyrimų skyrius surinko, remdamasis sistema „ImportGenius“. Joje skelbiami duomenys iš Rusijos muitinių pagal prekių patekimo į Rusiją faktą. Konkrečiai „Plungės kooperatinė prekyba“ į Rusiją gabeno SKF guolius.
Guoliai – viena esminių bet kokio mechanizmo dalių. Šie mechaniniai įtaisai ypač reikalingi Rusijos karinei pramonei. Jie naudojami sunkiasvorėms transporto priemonėms, taigi ir tankams, gaminti.
Rusija guolių trūkumą pajuto dar prieš karą Ukrainoje – per COVID-19 pandemiją, kai pasaulyje stojo gamyklų veikla, mat šalis agresorė rutulinius guolius importuodavo iš JAV ir Europos.
Rusijai užpuolus Ukrainą ir dėl to sulaukus sankcijų, situacija tapo dar sudėtingesnė. Pernai atliktas Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone tyrimas atskleidė, kad Rusija neturi pakankamai guolių, kad išlaikytų nuolatinę naujų transporto priemonių gamybą.
ES dalį guolių rūšių į sankcijų sąrašą įtraukė dar 2022 m. liepą, o 2023 m. vasarį sankcijų sąrašą dar labiau praplėtė. ES ir partnerės JAV, Jungtinė Karalystė ir Japonija guolius įtraukė ir į kovos lauke randamų prekių sąrašą.
ES, įvesdama sankcijas guoliams, numatė išimtis sutartims, pasirašytoms iki 2023 m. vasario 26 d. Bet kokiems papildomiems susitarimams įvykdyti laikas buvo pratęstas dar mėnesiu.
Vis dėlto LRT Tyrimų skyriaus turimi eksporto dokumentai rodo, kad „Plungės kooperatinė prekyba“ guolius į Rusiją eksportavo iki pat 2023 metų birželio pabaigos. Tai – naujausi duomenys, kuriuos pateikia minėta „ImportGenius“ sistema.
Visų prekių gavėjas – Rusijoje, Kaliningrado srityje, Sovetske, veikianti „Vičiūnų“ gamykla „Vičiūnai-Rus“.
LRT Tyrimų skyriaus išanalizuoti duomenys rodo, kad į Rusiją vežti ne tik guoliai, bet ir kitos kontroliuojamos dvejopos paskirties prekės. Pagal Rusijos muitinėse deklaruotus prekių kodus tai – šviesai jautrūs puslaidininkiai įtaisai, elektriniai komponentai. Šios prekės taip pat priskiriamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms.
Tarp kitų vežtų prekių – ir įvairūs valdikliai.
LRT Tyrimų skyriaus skaičiavimais, „Plungės kooperatinė prekyba“ iš viso 11 kartų skirtingomis datomis į Rusiją išgabeno draudžiamas prekes.
Kaltę verčia muitinei
„Vičiūnų grupės“ atstovai LRT atsiųstame atsakyme pripažįsta, kad į Rusiją vežė prekes, kurioms taikomos sankcijos, tačiau tikina apie tai nežinoję. Kaltę jie verčia Lietuvos muitinei.
„Atsarginės dalys, skirtos maisto gamybos įrengimams aptarnauti, istoriškai yra perkamos Lietuvoje ir vežamos centralizuotai visoms „Vičiūnų“ įmonių grupės gamykloms, todėl šis techninis eksportas tebevyko ir į Rusiją. Maisto gamybos įrengimų veiklai palaikyti skirtos dalys dažniausiai tiekiamos sukomplektuotais mazgais, todėl nei mes, nei Lietuvos muitinė nežinojom apie atskiroms komplektacijos dalims paskirtas sankcijas. Iškart, kai buvome informuoti, sustabdėme procesą ir pradėjome vidinį tyrimą“, – rašoma įmonės atsakyme raštu.
Įmonių grupė, paklausta, kada ir kieno buvo informuota apie sankcijas, taip pat kada sustabdė procesą, atsakymo taip ir nebeatsiuntė.
Tuo metu Lietuvos muitinės atstovas A. Adomėnas teigia, kad sankcijų žinojimas – pačių įmonių atsakomybė.
„ES reglamentas, nustatantis ribojamąsias priemones, yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, tiek ir Lietuvoje. Jis galioja visiems asmenims. Čia jau įmonės, besiverčiančios importu ir eksportu, privalo žinoti tuos įstatymus“, – teigė A. Adomėnas.
Jo aiškinimu, Lietuvos muitinė krovinį su prekėmis, kurioms taikomos sankcijos, galėjo praleisti tik tokiu atveju, jei prekės į Rusiją buvo eksportuojamos pasitelkiant trečiąsias šalis.
„Lietuvos muitinė turi rizikos vertinimo sistemas, kurios veikia pagal prekės kodus, pagal kitus kriterijus, dažniausiai kai įvedami apribojimai tam tikroms prekėms, įmonė sukuria rizikos profilį, kuris veikia pagal kodą <...>. Kai įsigaliojo [draudimai], turėjo suveikti rizikos profilis: muitinės pareigūnas gauna instrukciją, kaip reikia tikrinti. Jeigu yra nustatoma, kad taikomi draudimai, neišleidžia prekių eksportuoti“, – paaiškino A. Adomėnas.
Eksportas nestojo
Turimi duomenys rodo, kad nuo karo pradžios „Plungės kooperatinė prekyba“ iš viso į Rusiją išvežė prekių už daugiau nei 5 mln. eurų.
Kaip nurodoma deklaracijose, tai daugiausia atsarginės dalys anksčiau importuotai įrangai. Nuo karo pradžios iš Lietuvos į Rusiją „Vičiūnų“ grupės įmonė išgabeno beveik 1 300 tokių dalių.
Gabentos pasaulyje žinomų gamintojų, tokių kaip „Siemens“, „Multivac“, „Festo“, „Motovario“, „Schneider Electric“ ir kt. detalės.
Vienas iš „Plungės kooperatinės prekybos“ akcininkų Liudas Skierus teigė, kad eksportas jau nutrauktas. „Mes eksportavom. Mes dabar jau nebeeksportuojam. Mes nebedarom“, – LRT Tyrimų skyriui teigė verslininkas.
„Paskutinis buvo po naujų metų“, – prekių vežimo į Rusiją datą patikslino L. Skierus.
Verslas nestoja
„Vičiūnų grupei“ Rusijoje priklausanti gamykla „Vičiūnai-Rus“ yra didžiausias Sovetsko darbdavys. Nors Kauno meras, „Vičiūnų“ bendraturtis Visvaldas Matijošaitis nuo pat karo pradžios yra kritikuojamas ir raginamas nutraukti verslą Rusijoje, ši gamykla veikia iki šiol. Rusijos komercinių registrų duomenys rodo, kad „Vičiūnai-Rus“ akcininkai iki šiol nepasikeitę. Iki šiol nesikeitė ir kitų Rusijoje veikiančių su „Vičiūnų grupe“ susijusių įmonių akcininkai. Tiesa, vakar rusiškas leidinys „Kommersant“ paskelbė, kad Lietuvos įmonių grupė 2024 m. vasarį gavo Rusijos vyriausybinės užsienio investicijų kontrolės komisijos leidimą parduoti 100 proc. bendrovės „Vičiūnai-Rus“ akcijų.
L. Skierus, kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, negalėjo įvardyti, kada „Vičiūnų“ grupė galutinai pasitrauks iš Rusijos.
„Jeigu žinotume datą, jei galėtume valdyti tą procesą, jei nuo mūsų tai priklausytų… Mes tą galėtume pasakyti. Mes nevaldom… Ne viską galim padaryti“, – sakė jis.
Paklaustas apie galimus „Vičiūnų grupės“ verslo Rusijoje pirkėjus L. Skierus taip pat nebuvo konkretus.
„Mes tuos interesantus turim nuo pradžių, kai pardavinėjam. Bet procesas labai sudėtingas“, –aiškino verslininkas.
Maskvoje veikia „Vičiūnų“ produkciją parduodanti „Baltko“ bei jos filialas „Baltko Neva“. Sovetske dirba logistikos įmonės „Refterminal“, „Frost Logistics“ ir „Vičirustrans“, priklausančios „Vičiūnų grupės“ valdytojai „VG Holding“. „Frost Logistics“ priklauso logistikos ir bendrovė Sankt Peterburge „Centrum“.
Iš viso Rusijoje veikia septynios su „Vičiūnų grupe“ susijusios įmonės.
Kazachstane, kuris yra muitų sąjungoje su Rusija, veikia bendrovė „Vičiūnai-Kazachstan“, užsiimanti prekyba.
Klausimai apie verslo Rusijoje pardavimą bei prekių, kurioms taikomos sankcijos, eksportą buvo perduoti ir kitam „Vičiūnų grupės“ bendraturčiui Kauno merui V. Matijošaičiui. Tačiau jis atsakymų iki šiol nepateikė.
V. Matijošaitis ir L. Skierus valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų.
Daugiau naujienų skaityti ir LRT tyrimą rasti galite čia.
