Pirmąjį pavasario mėnesį, palyginus su vasariu, darbdaviai daugelyje Lietuvos vietovių aktyviau registravo darbo pasiūlymus, bet tai nepasiekė įprastinės artėjant šiltajam sezonui darbuotojų paklausos. Užimtumo tarnyboje (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotų bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų per kovą nepakito, – kaip ir vasarį, nedarbo rodiklis siekė 9,3 proc. Nors praeitą mėnesį daugiau darbo ieškančių žmonių įsidarbino ar pradėjo savarankišką veiklą, o naujų bedarbių įregistruota mažiau.
Kauno miesto nėra tarp sumažinusių nedarbo lygmenį
Labiausiai registruotas nedarbas praeitą mėnesį didėjo Kalvarijos ir Marijampolės (po 0,6 proc. punkto) savivaldybėse, o mažėjo Birštono (0,9 proc. punkto) savivaldybėje. Registruoto nedarbo rodikliai kovą sumažėjo daugiau nei pusėje (35 iš 60) savivaldybių. Deja, Kauno miesto savivaldybės nėra tarp nedarbą sumažinusių.
Baigiantis kovui, UT registre buvo 34 896 bedarbių iš Kauno apskrities savivaldybių pavardės. Per praėjusį mėnesį apskrityje įsidarbino 3938 Užimtumo tarnybos klientai, dar 866 pasirinko aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Nedarbo rodiklis išliko toks pat, koks buvo vasarį, – 9,7 proc. Laisvų darbo vietų per mėnesį apskrityje registruota 3008, iš jų Kauno mieste – 1766.
Deja, daugelio bedarbių viltys, sulig pavasario atėjimu, tradiciškai sulaukti didesnės darbų pasiūlos, šiame mieste nepasiteisino. Didžiausioje apskrities savivaldybėje – Kauno miesto – registruotas nedarbas per kovą netgi ūgtelėjo nuo 9,6 proc. kovo 1-ąją iki 9,8 proc. balandžio 1-ąją. Kauno rajone šis rodiklis išliko nepakitęs, – 9,4 proc.
Pačiu didžiausiu nedarbu ir toliau Kauno apskrityje pasižymi Jonavos rajono savivaldybė. Nors pastarasis rodiklis joje per pirmąjį pavasario mėnesį ir sumažėjo 0,2 proc., tačiau balandžio 1-ąją nedarbo lygmuo čia siekė 11,1 proc. visų darbingo amžiaus rajono gyventojų. Birštono savivaldybė tebelieka mažiausio (apskrityje) nedarbo rodiklio „savininke“, – per kovą jis sumažėjo iki 6,5 proc.
Ką siūlo darbdaviai antrajame pagal didumą šalies mieste?
Balandžio 9-osios ryto duomenimis, UT registruotoje darbo pasiūloje – iš Kauno miesto savivaldybės teritorijos gauta 915 įvairių darbdavių pranešimų. Tiesa, daugiau ieškoma tų profesijų atstovų, kurias įgyti studijos universitete nėra reikalingos. Darbdaviai pasirengę priimti į darbą krovėjus, pardavėjus, parduotuvės darbuotojus, prekybos centrų administratorius, ir jiems dažniausias siūlomas mėnesio atlygis už darbą nesiekia 1000 eurų (neatskaičius mokesčių). Pvz., „IKI Lietuva“ kasininkui – pardavėjui siūlo 950 Eur atlyginimą.
Yra keliasdešimt pasiūlymų valytojams/oms, o Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kauno švara“ žada atėjusiam dirbti viešųjų erdvių prižiūrėtojui kas mėnesį skirti 975 eurų atlygį. Ta proga naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog šiuo metu Lietuvoje mokama minimali alga siekia 924 Eur (neatskaičius mokesčių), neapmokestinamų pajamų dydis – 747 Eur, tad „į rankas“ nuo minimalios algos kas mėnesį išmokama 708,4 eurų.
Žinoma, vairuotojams, o ypač, tarptautinių krovinių vežėjams, siūlomi pranokstantys minimalią mėnesio algą atlyginimai, – UAB „Nėdė“ pasirengusi kas mėnesį priskaičiuoti vairuotojui po 2454,99 Eur, kitos bendrovės – nuo 1300 iki 2000 Eur (priklausomai ar dirbama Lietuvoje ar užsienyje).
Tęsiant balandį UT gautų darbo siūlymų apžvalgą, dėmesį gali atkreipti ir žadami didesni atlyginimai techninės srities specialistams. Štai, bendrovė „Kauno liftai“ numato 2000 eurų mėnesio atlyginimą pagalbiniam montuotojui, kurį ketina ir pamokyti dirbti. Kita įmonė – „Saulės elektrinių įrengimas“ – montuotoją, jei tik sutiks įsidarbinti, vilioja 1600 eurų per mėnesį alga.
„Autokausta“ suvirintojui siūlo 2455 eurus algos, betonuotojui – 1928 Eur, „Autokausta keliai“ nekvalifikuotam darbininkui – 1550 Eur, o statybos vadovui – 4960 eurų. Pastarasis atlyginimas už darbą iš visų šį mėnesį UT pasiekusių darbdavių siūlomų yra solidžiausias.
Tarp darbuotojų ieškančiųjų – ir Kauno miesto savivaldybė
Šiuo metu jos administracijai reikalingas socialinių paslaugų skyriaus specialistas (atlyginimas – 1606,86 Eur), taip pat – Miesto tvarkymo skyriaus viešojo administravimo institucijos specialistas (jam siūloma už darbą per mėnesį priskaičiuoti 1999,65 Eur). Savivaldybės įsteigta bendrovė „Kauno autobusai“ siūlo darbą troleibuso vairuotojui (1176 Eur), jau minėta „Kauno švara“ pateikusi bent keletą siūlymų, numato priimti naujų darbuotojų į vairius savo padalinius.
Miesto savivaldybės administracija skelbia ir apie darbuotojų paiešką jos įsteigtoms švietimo ir ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigoms. Lopšeliui – darželiui „Girstutis“ reikia ikimokyklinio ugdymo mokytojo/os, – alga – 1782 Eur, tokia pati ji numatyta ir čia įsidarbinusiam specialiajam pedagogui. Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla pradinio ugdymo mokytojui už darbą skirs 2056 Eur per mėnesį.
„Kas vyksta Kaune“ jau skelbė, jog darbuotojų trūksta ir ne Kauno miesto savivaldybės įsteigtose sveikatos priežiūros, socialinėse ar ugdymo įstaigose. Taip pat – ir kultūros srities.
Šiuo metu Lietuvos švietimo muziejus ieško kultūrinės veiklos koordinatoriaus, Už darbą jam numato skirti 1400 Eur mėnesio algą, o muziejinės veiklos koordinatoriui – 100 eurų didesnę. Lietuvos zoologijos sodui reikalingas apželdinimo specialistas (1124 Eur), „Pūko“ redakcijai – laidų vedėjas (1000 Eur).
Balandį Lietuvoje įvairiuose darbuose pradėjo 1,45 mln. asmenų
Tai – pusantro tūkst. arba 0,1 proc. daugiau nei UT fiksavo kovo 1-ąją. Situacija atskiruose sektoriuose nėra vienoda: dvylikoje sektorių apdraustųjų didėjo, šešiuose – mažėjo. Užimtumo tarnybos atstovų teigimu, labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, viešojo valdymo, žemės ūkio sektoriuose. Mažėjo apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių, nekilnojamo turto operacijų sektoriuose. Apdirbamosios gamybos sektoriuje labiausiai dirbančiųjų sumažėjo drabužių siuvimo veikloje, nors balandį UT jau gavo keletą darbdavių pranešimų apie siuvėjų paieškas.
Kovą 4,2 tūkst. darbdavių įregistravo 14,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Per mėnesį darbuotojų ieškančių darbdavių padaugėjo 13,8 proc., skelbiamų darbo pasiūlymų – 12,7 proc. Laisvų darbo vietų skaičius augo 44 savivaldybėse (Lietuvoje jų iš viso – 60) ir didesnėje dalyje sektorių. Labiausiai – 2,3 karto – darbo pasiūlymų skaičius didėjo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje.
„Nepaisant suaktyvėjusios darbuotojų paieškos, pavasarį fiksuotas mažesnis darbuotojų paklausos augimas nei įprasta tokiu metų laiku. Laisvų darbo vietų mažiau nei pernai kovą, skelbta visuose veiklos sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei finansinę ir draudimo veiklą. Darbo rinkos aktyvumas nėra toks intensyvus kaip ankstesniais metais: Nors darbo jėgos paklausa, palyginus su vasariu, ūgtelėjo 12,7 proc., tačiau tuo, kas buvo prieš metus, darbo pasiūlymų registruota 16 proc. mažiau. Taip pat nemažėja ilgalaikių bedarbių skaičius“, – sakė Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Pirmąjį šių metų pavasario mėnesį daugiau asmenų grįžo į darbo rinką: dirbti pradėjo 19,2 tūkst. UT klientų – penktadaliu daugiau nei vasarį. Veiklą pagal verslo liudijimus kovą pradėjo 8,4 tūkst. klientų – trečdaliu daugiau nei vasarį. Bedarbio statusu kovo mėnesį įregistruota 19,8 tūkst. asmenų, – 5,3 proc. mažiau nei vasarį.
Balandžio 1 d. duomenimis, šalyje registruota 166 tūkst. bedarbių – 0,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas per mėnesį nepakito ir siekė 9,3 proc. Jis didėjo vyresnių nei 50 m. asmenų grupėje (+0,1 proc. punkto), tuo tarpu jaunuolių iki 29 m. nedarbas sumažėjo iki 7,9 proc. (-0,3 proc. punkto). Vyrų nedarbas sumažėjo 0,1 proc. punkto iki 9,6 proc., o moterų – tokiu pat dydžiu paaugo iki 9 proc.
