Skubios pagalbos skyriuje dirbanti ir su paspirtukininkų traumomis susidurianti gydytoja sako, kad elektrinis paspirtukas nėra blogis – tereikia saugiai juo naudotis: būtinai dėvėti šalmą ir nevairuoti išgėrus.
Balandžio 6-ąją, Saugaus eismo dieną, Kaunas paminėjo surengdamas parodą apie nelaimingų atsitikimų su paspirtukais pasekmes. Parodos autorius – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos.
„Paspirtukas nėra blogis, nėra draustina priemonė, aš pati juo važinėju Laisvės alėja. Juo naudotis reikia saugiai ir atsakingai, su paspirtuku viskas gerai, kaip su kiekviena transporto priemone, tiesiog reikia atsakingai naudotis. Geriau lėčiau, bet pasiekti kelionės tikslą, negu patekti į Skubios pagalbos skyrių, vietoje susitikimo su draugais,“ – Eltai sakė Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė ir pacientų saugos entuziastė Vilma Traškaitė-Juškevičienė.
Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, susirinkusiems medikė pristatė parodą ir papasakojo apie pacientų patirtas traumas: 20-metė mergina neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo paspirtuko. Ji susitrenkė galvą, tačiau buvo sąmoninga, atsakinėjo į gydytojų klausimus. Tačiau atlikus galvos kompiuterinę tomografiją paaiškėjo, kad į smegenis yra išsiliejęs kraujas. Mergina buvo nedelsiant operuota. Ji išgyveno, tačiau pati dabar gali nueiti tik ribotą atstumą.
Į klinikas taip pat buvo atvežtas nuo paspirtuko nukritęs vyras, jis buvo neblaivus, tačiau jo sąmonė nebuvo sutrikusi. Po apžiūros paaiškėjo, kad jo kaukolė lūžo per visą skliautą. Siekiant išgelbėti gyvybę, pacientui buvo atliktos dvi operacijos. Jis taip pat išgyveno, tačiau po tokios traumos sutriko kalba.
Kaip skaudžiausią atvejį gydytoja įvardijo 26 metų moters traumą – ją, važiavusią paspirtuku, partrenkė automobilis, buvo diagnozuota kaklo slankstelio trauma su poslinkiu. Šios gyvybės išgelbėti nepavyko – jauna moteris mirė po paros, artimieji jos organus paaukojo donorystei.
„Paroda gal privers susimąstyti, ką galime padaryti dėl savo ir kitų saugumo. Visi jie nedėvėjo šalmo, gal šalmas būtų pagerinęs išeitis, gal sužalojimai nebūtų tokie masyvūs, gal pora mėlynių būtų atsipirkę. Galvos šalmas padeda išsaugoti gyvybes,“ – sako gydytoja V. Traškaitė-Juškevičienė.
Pasak jos, važinėjantys paspirtukais patiria ne vien nubrozdinimus, sutrenkimus, ar praranda dantis.
„Mes matome, kad neatsakingai važinėjantys paspirtukais susiduria su rimtesnėmis problemomis. Atidaryta paroda, kokias galvos smegenų traumas patiria pacientai ir kokios jų laukia tolimesnės pasekmės, o jos gali būti tikrai įvairios – turime pacientų, kurie negrįžo į normalų kasdienį gyvenimą, labai gaila, bet turime mirusių pacientų, kurie patyrė traumas būtent kaip paspirtuko vairuotojai. Yra grįžusių į gyvenimą, bet neaišku, kokie padariniai jų laukia ateityje – yra tikimybė, kad išsivystys ilgalaikiai galvos skausmai, epilepsijos priepuoliai”, – sako gydytoja.
Pasak jos, absoliuti dauguma į skubios pagalbos skyrių atvykstančių paspirtukų vairuotojų važinėjosi be šalmo, didelė dalis būna apsvaigę.
„Tai pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie ir nulemia galvos traumas – nesaugus važiavimas be šalmo ir važiavimas išgėrus. Kaip mes nesėdame prie vairo, pavartoję alkoholio, tai lygiai tokios pačios taisyklės turėtų būti taikomos ir paspirtukų vairuotojams. Jeigu kažkas galvoja iš baro mieste grįžti į namus paspirtuku, tai labai prasta idėja, nereikėtų važiuoti paspirtuku išgėrus“, – Eltai sakė gydytoja.
2019 metais dėl traumų važiuojant paspirtuku Kauno klinikose buvo gydyti keturi žmonės, 2023 metais jų buvo jau 23.
„Žmonės labiau prisijaukina paspirtukus, tampa drąsesni su jais ir tai matome didėjančiuose pacientų skaičiuose. Turime suprasti, kad esame atsakingi ir už savo, ir už kitų eismo dalyvių saugumą, šalmas tikrai labai svarbus, bet turbūt tai įgyvendinti, kai žmonės nuomojasi paspirtukus čia ir dabar, sudėtinga, bet tikrai būtų galima pagalvoti, kaip tai būtų galima padaryti, kad šalmas atsidurtų ant galvos“, – sako gydytoja V. Traškaitė-Juškevičienė.
Pasak jos, paciento, patyrusio galvos smegenų traumą, važiuojant paspirtuku portretas – maždaug 40-ties metų vyras, galimai apsvaigęs ir važiavęs paspirtuku be šalmo.
Didžioji dalis traumas patyrė, kai jie patys užkliuvo, nugriuvo.
Kelių eismo taisyklės numato, kad elektriniais paspirtukais gali naudotis asmenys nuo 16 metų, o dviem metais jaunesni – tik išklausę mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą. Asmenys iki 14 metų elektriniu paspirtuku gali naudotis tik gyvenamųjų namų kiemuose ir prižiūrimi suaugusiųjų.
Nepilnamečiai, važiuodami paspirtuku, visada turi dėvėti šalmą, suagusieji – važiuodami kelkraščiu. Riedant kelkraščiu taip pat privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba būti įjungus šviesos signalus. Šis reikalavimas galioja ir tamsiuoju paros metu.
Elektrinėms mikrojudumo priemonės leidžiama važiuoti dviračių bei mišriais takais, o jiems nesant kelkraščiu. Jeigu šių kelio elementų nėra, tuomet leidžiama važiuoti šaligatviu. Maksimalus leistinas greitis – 20 km/val, o važiuojant pro pėsčiąjį – ne daugiau kaip 7 km/val. Per pėsčiųjų perėją transporto priemonę reikia vestis greta“, – svarbiausias taisykles primena Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas R. Kemzūra.
Dviračiais, paspirtukais ar riedžiais draudžiama važiuoti šaligatviu, jeigu šalia yra tam pritaikyti dviračių takai, vežti keleivius, krovinius, būti įsikibus į kitą transporto priemonę. Šių taisyklių nesilaikymas gali užtraukti piniginę atsakomybę nuo 20 iki 200 eurų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnioji specialistė Rasita Henriot sako, kad pareigūnai vykdo priemones, siekdami nustatyti, ar važiuojantys paspirtukais laikosi Kelių eismo taisyklių.
„Tokio amžiaus paauglius sunku kontroliuoti, gal reiktų pradėti nuo ugdymo mokykloje, nuo ugdymo namuose, kad patys tėvai diegtų. Manau, tėvai tikrai žino, kokias transporto priemones duoda savo vaikams. Atpažinti, ar vaikui 14 ar 16 metų, yra sudėtinga. Bet mes tikrinam, bendruomenės pareigūnai dirba, parkuose vykdo priemones ir tikrina, kokio amžiaus paaugliai važinėja. Tų priemonių daugėja, infrastruktūra tokios transporto priemonėms gerėja, turi didėti ir eismo dalyvių sąmoningumas. Tikrai pamažu auga – dirba mokyklos, dirba bendruomenės pareigūnai, švietimas vyksta pilnu tempu, kalbant apie eismo saugumą“, – Eltai sakė policininkė.
