Pastarosiomis dienomis sukčiai aktyviai „atakuoja“ gyventojus apgaulingomis žinutėmis. Lietuvos paštas ir Kauno policija įspėja būti budriems ir pataria, kaip elgtis gavus įtartinas žinutes.
Kaip savo internetinėje svetainėje skelbia Lietuvos paštas, sukčiai bando pasinaudoti pašto vardu ir išvilioti gyventojų pinigus bei duomenis kaskart pasitelkdami vis naujus ir įvairesnius būdus.
Pasak Lietuvos pašto saugos ir prevencijos departamento vadovo Andriaus Varnelio, pastarosiomis dienomis sukčiai aktyviai siuntinėja apgaulingas žinutes naudojant RCS ar iMessage žinučių protokolus. Jos siunčiamos iš įvairiausių lietuviškų skaitinių telefonų numerių. Žiūnutėse raginama spausti prisegtą internetinę nuorodą, atnaujinti adresą, suvesti asmeninę informaciją bei mokėjimo kortelės duomenis, tokiu būdu užvaldant pinigus.
Nuo 2023 gegužės 2 d. į Lietuvos paštą oficialiai jau kreipėsi daugiau kaip 1830 Lietuvos gyventojų, kurie pranešė apie, neteisėtai panaudojus Lietuvos pašto pavadinimą ir prekės ženklą, įvykdytas sukčiavimo atakas, kurių metu minėti asmenys gavo apgaulingas trumpąsias žinutes. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru Lietuvos paštas operatyviai iniciavo ir užblokavo daugiau 410 skirtingų apgaulingų internetinių nuorodų, teigiama Lietuvos pašto internetinėje svetainėje.
Kaip atpažinti, kad žinutę siunčia sukčiai?
„Kadangi šiuo metu visi Lietuvos pašto vardu prisidengiančių sukčių pranešimai yra siunčiami tik iš skaitinių telefono numerių, tai galėtų būti greitas atpažinimas, kad žinutė yra ne Lietuvos pašto. Lietuvos paštas niekada nesiunčia SMS pranešimų, kuriuose siuntėjo adresas užsienietiškas ar lietuviškas bet koks skaitinis telefono numeris“, – įspėja A. Varnelis ir kviečia būti budriems.
Lietuvos paštas atkreipia dėmesį, kad originaliuose Lietuvos pašto siunčiamuose pranešimuose niekada nėra prašoma suvesti mokėjimo kortelių ar asmens duomenų ir nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus.
Apmokėti už bendrovės teikiamas paslaugas galima tik prisijungus prie savitarnos ir naudojant elektroninę bankininkystę. Siuntas patogiai sekti galima oficialiame tinklalapyje adresais lietuvospaštas.lt arba post.lt.
Ką daryti gavus įtartiną pranešimą?
Gyventojai, gavę įtartiną pranešimą, turėtų nepateikinėti jokių mokėjimo kortelės duomenų ir neatlikti jokių mokėjimų. Tuo atveju, jeigu paspaudėte nuorodą ir suvedėte mokėjimo kortelės duomenis, patariama nedelsiant susisiekti su banku, o nukentėjus – kreiptis į policiją.
„Lietuvos paštas jaučia pareigą kuo labiau apsaugoti gyventojus nuo tokio pobūdžio sukčiavimų. Bendrovė yra inicijavusi jau ne vieną diskusiją ir kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, internetinio ryšio paslaugų teikėjais siekia rasti kuo operatyvesnių sprendimų, kurie leistų užkardyti apgaulingų internetinių nuorodų naudojimą“, – sako A. Varnelis.
Siekdamas užkirsti kelią sukčių siautėjimui, Lietuvos paštas taip pat kviečia gyventojus, gavusius įtartinus pranešimus su bendrovės vardu, apie juos pranešti adresu [email protected]. Informaciją apie sukčių veiksmus bendrovė visuomet perduoda atsakingoms institucijoms ir inicijuoja jų blokavimą.
Kauno policija savo socialinio tinklo Facebook paskyroje taip pat dalijasi naudingais patarimais, ką daryti, gavus įtartiną žinutę:
– apgalvoti ir įvertinti, ar siuntėjas yra tas, kuo prisistato, jeigu nesate užtikrinti – verčiau nerizikuokite;
– nespausti neaiškių nuorodų, net tų, kurios tiesiogiai neprašo prisijungti prie banko;
– netikėti „stebuklingais“ investiciniais pasiūlymais.
„Būkite budrūs! O pastebėjus sukčiavimo atvejį nelikite abejingi ir informuokite mus – www.epolicija.lt arba telefonu 112“, – pataria Kauno policija.
