Balandžio 8 d. į Vilnių atvyks pirmieji Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai, kartu su jais ir Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Alfonsas Maisas. Kur jie įsikurs, kaip vyksta pasiruošimas brigados priėmimui ir kuo ji svarbi mūsų šaliai?
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėjos Agnės Žekonytės teigimu, pirmadienį į Lietuvą atvykstančios Vokietijos kariuomenės 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminę valdymo grupę sudarys daugiau kaip 20 Vokietijos karių, o iki metų galo skaičius perkops 100.
Kur atvykusieji įsikurs, kokios tarnybos vietos numatytos, kaip vyksta pasiruošimas brigados priėmimui ir kokia Vokietijos karių nauda Lietuvai, atsakė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėja A. Žekonytė.
– Pirmadienį į Vilnių atvyksta pirmieji Vokietijos kariai. Kiek karių iš viso persikels į Lietuvą ir kokiais etapais tai vyks?
– Pirminį Vokietijos brigados Lietuvoje elementą sudarys daugiau kaip 20 Vokietijos karių, o iki metų pabaigos karių skaičius išaugs iki 150.
Pirmieji į Lietuvą atvykstantys kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą ir karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius tarnauti į Lietuvą.
Vokietijos brigada atvyks etapais – jau šiemet Lietuva priims pirmuosius karius. 2025–2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas, o 2027-aisiais Vokietijos brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Numatoma, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis.
– Kur jie įsikurs ir kur numatytos tarnybos vietos?
– Kariai, atvykstantys su šeimomis, gyvens Vilniuje ir Kaune. Vienas svarbiausių Vokietijos pusės keliamų reikalavimų – greitas susisiekimas su būsimos tarnybos vietomis, karių šeimoms – švietimo įstaigų pasiekiamumas. Didžiausiuose šalies miestuose dairomasi galimybių apgyvendinti karius, atvykstančius ir be šeimų.
Būstas šeimoms bus prieinamas Vilniuje ir Kaune ar netoli šių miestų. Numatomos dvi pagrindinės apgyvendinimo galimybės: naudojimasis jau esama nuomojamo būsto rinka, taip pat ieškoma gyvenamųjų kvartalų vystymo pasiūlos numatytose teritorijose Vilniuje ir Kaune.
Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla.
– Kaip vyksta pasiruošimas Vokietijos brigados priėmimui? Ką buvo svarbu padaryti?
– Itin svarbu laikytis praėjusių metų gruodžio mėnesį pasirašyto Lietuvos ir Vokietijos veiksmų plano, įtvirtinusio abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir nusakančio detalią veiksmų eigą dislokuojant brigadą mūsų šalyje visa apimtimi.
Veiksmų plane numatyta, kad iki šių metų pabaigos turi būti abiejų pusių sutarti ir patvirtinti techniniai susitarimai dėl šalių atsakomybių ir kaštų pasidalijimo, įskaitant priimančiosios šalies paramos paslaugas, taip pat finansavimo ir veikimo principus. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl šių techninių susitarimų sudarymo.
Taip pat rengiama ir tarpvalstybinė sutartis, kurią teikti ratifikuoti LR Seimui ketinama šių metų rudens sesijoje.
Lygiagrečiai Krašto apsaugos ministerijos vadovaujamos kitos valstybinių institucijų darbo grupės aiškinasi Vokietijos reikalavimus civilinei infrastruktūrai: keliavimo tarp Vokietijos ir Lietuvos sąlygų gerinimo, transporto jungčių (ypač vietinio viešojo keleivinio transporto) tarp Vilniaus ir Rūdninkų bei Kauno ir Ruklos gerinimo galimybes, medicinos paslaugų užtikrinimo galimybes, taip pat švietimo paslaugų poreikius vokiškai kalbantiems vaikams. Vidutinės trukmės laikotarpiu Vokietija yra išreiškusi ketinimą steigti vieną ar dvi užsienio Bundesvero mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas vokiškai kalbantiems vaikams.
– Kokie pasiruošiamieji darbai vyksta ir kas numatyta ateityje?
– Šiuo metu Rūdninkų karinis poligonas intensyviai ruošiamas būsimoms statyboms – tiesiami vidaus keliai, vyksta kelmų frezavimo ir poligono išminavimo darbai. Rūdninkų poligone iškils Vokietijos brigadai skirti administraciniai pastatai, treniruočių laukai, bus statomos šaudyklos, kita mokymui būtina infrastruktūra.
Rūdninkuose karinė infrastruktūra bus plėtojama intensyviausiai – čia turės atsirasti ne tik kareivinės, bet ir štabai, valgykla, technikos remonto ir garažų infrastruktūra, nutiesti vidaus keliai. Šiuos objektus Rūdninkuose ir Rukloje planuojama vystyti kartu su verslu – pasitelkiant privataus ir viešojo sektorių partnerystę. Todėl itin svarbu, kad stambūs Lietuvos statybos rangovai, turintys ne tik galimybę statyti, bet ir finansuoti projektus dalyvautų skelbiamuose infrastruktūros vystymo konkursuose. Didžioji dalis infrastruktūros Rukloje planuojama vystyti per NATO paramos ir pirkimų agentūrą NSPA.
Iškilus karinei infrastruktūrai Rūdninkų poligone, pagrindine Vokietijos brigados dislokavimo vieta taps karinė teritorija Šalčininkų rajone. Rūdninkų poligonas tarnybos vieta taps 80 proc. Vokietijos brigados karių, kiti tarnaus Rukloje.
– Kuo Vokietijos brigada svarbi Lietuvai?
– Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Vokietijos karių buvimas skatins priešo atgrasymą, reikšmingai padidins Lietuvos gynybinį potencialą, o prireikus sudarys sąlygas priešakinei Lietuvos gynybai. Taip pat Vokietijos brigada Lietuvoje yra svarus NATO kolektyvinės gynybos dėmuo.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
