Mieste statomi pirmieji iš daugiau kaip 2 tūkstančių konteinerių maisto ir virtuvės atliekų surinkimui. Daugiabučių gyventojai jais galės naudotis nuo rugsėjo 1-osios. Augalinės bei gyvūninės kilmės maisto atliekų atskyrimas ir surinkimas padės sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius.
Pasak jo, iki rudens Kaune bus pritaikyta beveik 800 pusiau požeminių konteinerių „Molok“ ir pastatyta 1400 specializuotų 240 litrų talpos antžeminių konteinerių. Jų dangtyje integruotas biofiltras užtikrins kvapų prevenciją. Konteinerių pritaikymas maisto ir virtuvės atliekų surinkimui pradėtas nuo Šančių ir Panemunės seniūnijų. Tuo rūpinasi „VSA Vilnius“ ir „Kauno švaros“ specialistai.
Į maisto atliekų konteinerius kauniečiai galės mesti naudojimui netinkamus mėsos ir žuvies likučius, riebaluotus popierinius rankšluosčius ar servetėles, arbatos bei kavos tirščius, vaisių ir daržovių lupenas, kambarinius augalus ar jų dalis, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Virtuvės atliekas atskyrus iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto, jos bus tinkamai perdirbtos. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos bus konvertuojamos į vertingą kompostą arba iš jų gaminamos biodujos. Skaičiuojama, kad per metus iš vieno gyventojo galima surinkti apie 40 kg virtuvės atliekų.
Primenama, kad individualių namų gyventojai maisto ir virtuvės atliekas gali kompostuoti savo namų valdose – tai pats ekologiškiausias ir ekonomiškiausias biologiškai skaidžių, augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo būdas. Čia galima išmesti vaisių, uogų, daržovių likučius, arbatos ir kavos tirščius. Privačių valdų savininkai ateityje turės galimybė užsisakyti specialų šių atliekų surinkimo konteinerį.
