Termometrų stulpeliams savaitgalį pakilus į rekordines aukštumas, į gatves išrieda vis daugiau dviračių transporto priemonių. Dviračių sezoną galima laikyti atidarytu, tačiau svarbiausia – saugumas. Ką reikėtų žinoti ir kaip elgtis, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių?
Jau 26 metus veikiančios Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininko Pauliaus Bakučio teigimu, dažnai važinėjimas dviračiu tampa kančia dėl netinkamai parinkto ir pritaikyto dviračio. Tačiau ne ką mažiau svarbi yra ir tinkama transporto priemonės priežiūra.
Specialisto teigimu, dviračiu reikėtų pasirūpinti sezono pabaigoje – jį nuplauti, sutepti grandinę. Tačiau dauguma žmonių vis dėlto tuo susirūpina prasidėjus naujam dviračių sezonui.
Svarbiausi žingsniai pradedant naują sezoną
Po ilgo „žiemos miego“ dviratį prieš naują sezoną reikia paruošti. Neprižiūrint dviračio, jo komponentai dėvėsis greičiau, o pats dviratis tarnaus ne taip ilgai kiek galėtų.
Pirmiausia, dviratį reikėtų nuplauti, jei tai nebuvo padaryta sezono pabaigoje. Tam galima naudoti specialias dviračių parduotuvėse parduodamas priemones, tokias kaip įvairių dydžių šepečiai (grandinei, rėmui, žvaigždėms, kitoms dalims). Specialistai griežtai nerekomenduoja naudotis aukšto slėgio vandens įrenginiais, tokiais, kokie naudojami automobilių savitarnos plovyklose, nes galite pažeisti dviratį.
Nuplovus dviratį ypatingai svarbu sutepti grandinę.
Prieš tai ją būtina gerai nuvalyti su riebalus šalinančia priemone. Tik įsitikinus, kad ant grandinės ar žvaigždžių nėra likę įsisenėjusių nešvarumų, reikia sutepti grandinę tam skirtu tepalu.
Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininkas Paulius Bakutis sako, jog pagal seną patarimą, grandinę reikėtų keisti kas 1000 km. „Pamatuoti grandinės susidėvėjimą galima ir naudojant tam skirtą prietaisą“, – teigė P. Bakutis.
Jei dviratis nėra itin naujas, rekomenduotina patikrinti, ar varžtai nėra „atsipalaidavę“. Tai padės išvengti galimų gedimų, o kai kuriais atvejais, net traumų. Svarbu patikrinti ir stabdžius bei reikalui esant, juos sureguliuoti.
Prieš pradedant kiekvieną ilgesnę kelionę reikėtų patikrinti slėgį padangose. Tikėtina, kad dviračio padangos po „žiemojimo“ bus pustuštės. Kiek oro pūsti į padangas priklauso nuo to, koks dviračio tipas, kokia danga planuojate važiuoti ir t. t. Dažniausiai rekomenduojamas slėgis nurodomas ant dviračio padangos. Per minkštos, nepripūstos padangos gali lemti tai, jog jas pažeisite ir teks susidurti su papildomais nemalonumais, o per daug oro padangose jas sukietins ir jos nesugers smūgių bei kelio nelygumų taip, kaip turėtų.
Platesnę dviračių apžiūrą ir paruošimo naujam sezonui paslaugą galima įsigyti daugelyje dviračių serviso paslaugas teikiančių įmonių. Įprastai paprastos apžiūros kainos prasideda nuo 15 eurų, tačiau jos gali priklausyti ne tik nuo pasirinktos įmonės kainoraščio, bet ir nuo dviračio būklės.
Važiuojant keliu – šalmai ir šviesą atspindinčios liemenės
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), dviratininkai, jaunesni nei 18 m., važiuoti keliu gali tik užsidėję ir užsisegę šalmą.
Vyresniems nei 18 m. dviratininkams ši taisyklė yra tik rekomendacija – galima važiuoti ir be šalmo.
Šviesiu paros metu dėvėti ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais dviratininkai, važiuojantys keliu, neprivalo, jei dviračio priekyje dega baltas, o gale – raudonas žibintas. Jeigu dviratininkas dėvi liemenę, tuomet žibintai šviesiu paros metu gali būti išjungti.
Tamsiu paros metu arba kai matomumas yra ribotas, dviratininkai privalo tiek dėvėti ryškiaspalves šviesą atspindinčias liemenes, tiek važiuoti įjungus žibintus priekyje ir gale.
Svarbu paminėti, kad KET nurodo, jog važiuoti keliu galima tik tuomet, kai dviračio garsinis signalas ir stabdžiai yra tvarkingi.
Visos šios taisyklės galioja važiuojant automobilių keliu, tad naudojantis tik dviračių takais ar važinėjant kieme, liemenės ar šalmai nėra būtini atributai.
Svarbu pasirūpinti ne tik dviračiu
Kai esame įsitikinę, jog dviračiu naudotis – saugu, reikėtų pasirūpinti ir savo sveikata.
Kaip teigė LDB pirmininkas P. Bakutis, svarbiausia tempimo pratimus atlikti po važiavimo dviračiu.
„Dviratis iš esmės yra kardio treniruoklis. Pradėti važiavimą reikia lengvai, lėčiau minant pedalus, nepulti minti pilna jėga. O po važiavimo svarbu pratempti raumenis, kadangi minant stiprėja tam tikri raumenys, tad svarbu atlikti tempimo pratimus šalia esantiems raumenims“, – patarimais dalinosi P. Bakutis.
Dar viena klaida – netinkamas dviračio pasirinkimas bei jo sureguliavimas.
„Važiavimas dviračiu turi būti patogus. Ne visiems tiks gamintojo uždėtas balnelis, nes kiekvieno mūsų kūnai skiriasi“, – sakė P. Bakutis.
„Dar viena dažna klaida yra netinkamo dydžio dviračio pasirinkimas. Tai dažnai nutinka perkant dviratį iš skelbimų svetainių, nes kompetentingose dviračių parduotuvėse tinkamą dydį parinks specialistai. Jei dviratis per mažas, padėtį dar galima šiek tiek pagerinti reguliuojant dviračio iškyšos bei balnelio padėtį“.
Ne ką mažiau įsigijus tinkamų parametrų dviratį sureguliuoti vairo, sėdynės aukštį ir t. t.
„Paprastas patarimas: atsistokite šone savo dviračio ir pakelkite balnelį iki savo klubų aukščio. Pradėjus važiuoti, kai vienas pedalų yra žemiausioje padėtyje, o priekinė pėdos dalis – ant jo, koja turi būti šiek tiek sulenkta, apie 15 laipsnių kampu“, – komentavo P. Bakutis.
KET yra nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, tad eisme elgiantis pagarbiai ir atsargiai važiavimas dviračiu suteigs daug nepamirštamų įspūdžių.
