Didesnis maisto pigimas Lietuvoje gali vėluoti, augintojams ir perdirbėjams apeliuojant į klimato sąlygas ir didelius veiklos kaštus, o smulkiajam prekybos verslui metant akmenį į konkurencijos padėtį mažmeniniame segmente. Maisto kainos šalyje sustingo ties senokai matytu lygiu ir neskuba žengti nuokalnėn paskui bendrosios infliacijos kreivę.
„Bulvių ir lauko daržovių kainos artimiausiu metu gali šiek tiek didėti“, – prognozuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
„Mėsa pigs sunkiai“, – teigia Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Atkreipia dėmesį į rinką, elektrą ir konkurenciją
Daržovių augintojų atstovė I. Lukoševičienė sako, kad produkcijos kainas diktuoja rinka – jeigu joje matyti daržovių trūkumas, tai ir kaina Lietuvoje išauga.
„Jeigu rinkoje yra stabilumas arba perteklius, jų kaina būna mažesnė arba stabili. Apie galutines kainas vartotojui man sunku komentuoti, nes didžiąją dalį sudaro ir prekybos tinklų antkainis (…). Žinoma, savikainą kelia darbo užmokestis, dyzelinis kuras, trąšos. Tačiau galutinę kainą vis tiek diktuoja rinka“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo I. Lukoševičienė.
Pasak jos, lietuviškoms daržovėms sunku konkuruoti su importuojamomis, nes dažnai „importuojama produkcija yra prastesnės kokybės, todėl ir pigesnė“. Didelė dalis lietuviškų daržovių eksportuojama.
Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas E. Mackevičius teigia, kad mėsos kainas Lietuvoje iš esmės lemia Europos Sąjungos mėsos kainų lygis.
„Nes Lietuva naudoja labai daug kiaulienos: kiekvienas gyventojas suvalgo apie 60 kilogramų kiaulienos (per metus – red.), o užsiauginame patys tik apie 30 kilogramų. Tai reiškia, kad turime praktiškai pusę importuoti.
Ir jeigu Europos Sąjungoje kaina kažkiek padidėja, mes esame priversti pirkti, plius įdėti dar transportavimo išlaidas ir mėsa pas mus pasidaro dar truputį brangesnė“, – sako E. Mackevičius.
Jo teigimu, ir pats apsirūpinimas žaliava nestokoja iššūkių.
„Lenkija turi didžiulę gyvulininkystės vystymo strategiją, jie iš mūsų gali nupirkti galvijus, o mes iš jų negalime ir tai padaroma labai subtiliai, lyg nieko nepažeidžiant ir tokiu atveju turime nelygias konkurencijos sąlygas vien dėl valstybių vidaus politikos.
O mažesnė pasiūla lemia aukštesnes kainas vidaus rinkoje ir aukštesnes pardavimo kainas galutiniams vartotojams“, – kalba mėsos perdirbėjų atstovas.
Jo teigimu, verslui didelę neigiamą įtaką tebedaro elektros tiekimo sutartys, pasirašytos kadaise ypač prastomis sąlygomis.
„Nors visi sako, kad kainos vartotojams yra sumažėjusios, bet turime įmonių, kurių kainos fiksuotos dar prieš metus laiko, didelėse aukštumose. (…) Reikia mokėti daug aukštesnę, nekonkurencingą, elektros kainą. Tai yra vienas iš iššūkių“, – sako E. Mackevičius.
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, individualios prekybos įmonės savininkas Gintaris Stoškus viena iš maisto kainų lygio priežasčių taip pat įvardija energetiką, atlyginimų augimą.
„O pagrindinė priežastis, mano nuomone, kad Konkurencijos taryba neatlieka savo darbo. Mes neturime realios konkurencijos. Mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje sąlygas iš esmės diktuoja keletas prekybos centrų. Visi tą žinome. Žiniasklaidoje taip liaudiškai įvardija priežastį – godumas“, – teigia jis.
Šiame kontekste primename, kad Konkurencijos taryba ir Lietuvos bankas tyrė maisto brangimą mažmeninėje rinkoje. Prieš metus pateiktose išvadose teigiama, kad nėra pagrindo įtarti neskaidrių veiksmų. Pasak tarybos, koncentracijos lygis mažmeninėje rinkoje nedidėja.
Ar sulauksime kainų kritimo?
G. Stoškaus manymu, naujas sezonas lems, kad daržovės atpigs.
„Atpigs visa masė daržovių, o kitos maisto prekės – rinka sureguliuos taip, kad jos tikrai turėtų pradėti pigti. Mano nuomone, tai turėtų būti šių metų viduryje. Kiek tai bus konkrečiai, bijau pasakyti, bet tendencijos link to, kad kainos turėtų mažėti“, – komentuoja savo prekybos įmonę turintis pašnekovas.
Pastaruoju metu dalis maisto prekių pigo dalimi procento. Bet G. Stoškus prognozuoja, kad laukiamas kainų smukimas tikrai bus didesnis.
„Apčiuopiamai. Kai kurios atskiros prekių grupės turėtų (pigti) 10–20 proc.“, – sako Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, pridūręs, kad jeigu gerėtų ir konkurencija, tuomet pigimas būtų dar didesnis.
Vis dėlto I. Lukoševičienė nėra taip optimistiškai nusiteikusi dėl daržovių kainų.
Bulvių ir lauko daržovių kainos artimiausiu metu gali šiek tiek didėti, nes pernai metų derliaus atsargos jau senka. Šiltnamiuose auginamų daržovių kainos po truputį pradės mažėti, didėjant jų pasiūlai“, – sako daržovių augintojų atstovė.
Iš kitų daržovių ji minėjo morkas. Plautos morkos brango dar pernai, o šiemet auga ir neplautų kainos.
„Kas rodo šių daržovių trūkumą rinkoje. Ir trūkumas atsirado dėl nepalankių klimatinių sąlygų net ir mūsų kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, kuomet dėl liūčių rudenį nebuvo galimybės nuimti derliaus, dėl ko rinkoje atsiranda morkų trūkumas ir jų kaina tampa didesnė“, – sako I. Lukoševičienė.
Pašnekovės teigimu, ryškus kainų pokytis matyti svogūnų atveju: pernai dėl Pietų pusrutulyje vykusių sausrų ir liūčių nebuvo galimybių nuimti svogūnų derliaus, tad stygius matytas daug kur.
„Todėl pernai svogūnų kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. O šiemet jų kainos grįžta į buvusias prieš dvejus metus, nes rinkoje yra balansas. Kaip minėjau, kainas dažniausiai diktuoja rinka“, – sako asociacijos direktorė.
Todėl, pasak jos, sunku prognozuoti daržovių kainas. Tai lems ir klimato sąlygos.
„Tačiau jau dabar matoma, jog Pietų pusrutulyje yra sausros, tad yra tikimybė, kad vėl bus daržovių trūkumas. Lietuvoje kol kas pavasaris yra panašus kaip pernai – vėlyvas, drėgnas.
Tikėkimės, kad orai pasitaisys, daržoves pavyks pasodinti laiku ir neturėsime didelių praradimų. Tačiau derlius gali šiek tiek vėluoti“, – komentuoja I. Lukoševičienė.
Parduotuvėse pastarosiomis dienomis pasirodžius bulvėms po porą ar kelis centus, žemės ūkio verslo atstovai „Delfi“ komentavo, jog tai tėra priešvelykinis pirkėjų viliojimas.
„Esame labai veikiami klimato sąlygų, pagal tai formuojasi visa kainodara“, – komentavo kooperatyvui „Bulvių namai“ vadovaujantis Remigijus Grumčius, teigdamas, kad aiškiau padėtis bus matoma gegužės antroje pusėje.
Kalbėdamas apie mėsos pramonę E. Mackevičius taip pat dar nežada pastebimo kainų mažėjimo, o geriausiu atveju – stabilumą, jeigu nebus nenumatytų aplinkybių.
„Mėsos sektoriuje nematome, kad būtų ženklesnis pigimas, nes mėsa brango sunkiai ir pigs sunkiai. (…). Mėsa yra vienas iš tų produktų, kurie šiek tiek pabrango, bet jeigu kiaulienos žaliava nebrangs, tai turėsime iš esmės stabilią situaciją“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto žaliavos atveju jau matyti nepalankių ženklų.
„Nerimą kelia tai, kad Europos Sąjungoje vėl pradėjo augti paršiukų kainos – tai reiškia, kad mes turime riziką, jog žaliavų brangimas galimas ir šiuo atveju tai neišvengiamai atsiliepia galutinio produkto kainai“, – teigia E. Mackevičius.
Jis patikino, kad mėsos perdirbimo sektorius siekia siūlyti žemiausias kainas, tačiau ir pats nenori nukentėti. „Mėsos sektorius turi labai mažai pelno, tik apie 1–2 procentus ir susimažinti kainų praktiškai neturi, kur. Tarkime, pieno sektorius turi apie 5–7 proc. pelningumo, tai yra lankstesnis ir gyvybingesnis sektorius.
Gyvename ties tokia riba: kaip patiekti kaip įmanoma pigiau ir kad pačios įmonės nepatirtų nepakeliamų nuostolių“, – sakė mėsos perdirbėjų atstovas.
Valstybės duomenų agentūra trečiadienį paskelbė išankstinį kovo mėnesio metinės infliacijos įvertį (pagal SVKI). Palyginti su pernai kovu, kainos šį mėnesį augo 0,3 proc., o lyginant su šių metų vasariu jos krito 0,1 proc. Mėsa ir jos produktai per metus brango 2,7 proc., o daržovės pigo 5,2 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
