Nors nedarbo rodikliai Kauno apskrityje, o taip pat ir daugelyje kitų Lietuvos vietovių, nėra maži, ieškantys darbo vietų bedarbiai, ypač tie, kurie yra aukštos kvalifikacijos specialistai, nepuola darbintis, vos tik sulaukia pasiūlymo.
Šiuo laikmečiu mainais už darbuotojo žinias, gebėjimus ir patirtį darbdavys turi įsipareigoti gerokai daugiau nei tiesiog laiku mokėti jam sutartą užmokestį. Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktos darbdavių apklausos duomenimis, tokios nuostatos laikosi vis daugiau darbo ieškančių žmonių.
Pasak UT atstovų, informacijos apie siūlomas papildomas naudas darbuotojams ieškoma darbo skelbimuose, teiraujamasi atrankose. Savo ruožtu darbdaviai, siekdami išsiskirti darbo rinkoje ir motyvuoti darbuotojus, irgi ieško optimalios naudų sistemos – patrauklios, tačiau ekonomiškai pagrįstos.
„Iš darbdavių girdime, kad bandymus nustebinti kuo neįprastesniais motyvaciniais pasiūlymais (renginių stebėjimu VIP ložėse, darbostogomis Tailande ir panašiai) keičia nuosaikesni, labiau individualizuoti, geriau asmens poreikius ir įmonės vertybes atliepiantys naudų paketai. Kartais papildoma atostogų diena gali motyvuoti labiau nei brangūs renginiai“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Darbdavių nuomone, patraukliausiomis personalui išlieka materialinės naudos. Domėjimąsi finansiniais priedais už rezultatus ir kitais piniginiais paskatinimais įvardijo beveik pusė tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų. Darbo rinkai pristatomuose papildomų naudų paketuose itin svarbios ir nefinansinės naudos, parodančios rūpestį darbuotoju, jo gerove, profesiniu augimu, organizacijos vidaus klimatu.
Apklausoje 24 proc. darbdavių nurodė, kad darbuotojams svarbu papildomos atostogų dienos, galimybė dirbti laisvu grafiku. 21 proc. teigė, kad jų įmonės darbuotojus motyvuoja papildomos mokymosi galimybės ar komandos stiprinimo renginiai.
Papildomų atostogų dienų patrauklumą darbuotojams dažniau nei kituose sektoriuose įvardijo švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo įstaigos. Darbuotojų domėjimąsi laisvu grafiku dažniausiai nurodė profesinę, mokslinę ir techninę bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą vykdantys darbdaviai.
Galimybę dirbti nuotoliu, kaip darbuotojui patrauklią papildomą naudą, dažniausiai nurodė informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonės bei viešojo valdymo įstaigos. Komandos stiprinimo renginių patrauklumą darbuotojams pabrėžė žmonių sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigos.
Savo įvaizdį kryptingai kuriantys darbdaviai dukart dažniau pabrėžė komandos stiprinimo renginių ir papildomo mokymosi galimybių svarbą, triskart dažniau nurodė, kad darbuotojams svarbu nemokami užkandžiai bei kava. Darbdavio įvaizdžiui dėmesį skiriančios įmonės dažniau nei kitos teigė, kad darbuotojams svarbios ir tokios papildomo naudos kaip galimybė dirbti nuotoliu, poilsio erdvės, ryšio priemonės (telefonas, nemokamos pokalbio minutės, internetas), automobilio stovėjimo vieta.
„Ne visos įmonės turi papildomų naudų paketų. Yra tam dar neskyrusių laiko, nematančių prasmės, nespėjusių pajusti kintančių darbo ieškančiųjų prioritetų ir vertybių. Papildomų naudų vystymu bei jų pristatymu darbo rinkai labiau suinteresuotos įmonės, investuojančios į darbdavio įvaizdžio kūrimą ir stiprinimą“, – sakė G. Sinkevičė.
