Kovo 27 d. Kauno „Akropolyje“ šurmuliavo moksleiviai iš Kauno regiono ir dar keturių Europos valstybių. Ekonomikos, finansinio raštingumo, verslumo ir ugdymo karjerai organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ čia organizavo tarptautinę mokomųjų mokinių bendrovių eXpo. Tiek Kauno regiono mokyklų moksleiviai, tiek svečiai iš užsienio pasakojo apie kūrybingas ir įdomias verslo idėjas. Viso jų – net 77, teigia renginio organizatoriai.
Produktas, padėsiantis išvengti užliejimo sukeltų nuostolių
Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos moksleiviai susibūrė į bendrovę „Rasos lašelių radiatoriai“, kurie į parodą atvežė prietaisą, garsiniu signalu pranešantį apie vandens pratekėjimą.
Vaikinai pasakojo, jog planuoja tobulinti produktą ir ateityje pasiūlyti programėlę, kuri atsiųstų pranešimą, jei būtų gautas signalas, kad namuose ar ofise pratekėjo vanduo.
„Lietuvoje esame pirmieji, sukūrę tokią sistemą. Yra konkurentų, kurie kuria pačius įrenginius, „atpažįstančius“ vandenį, tačiau visos sistemos produkcijoje, manau, esame pirmieji“ – teigė VDU „Rasos“ gimnazijos gimnazistas Edvinas.
Idėjos sumanytojai teigė, jog kol kas planuoja prekiauti trimis produktais – prietaisais, kurie fiksuoja vandens pratekėjimą, sistemomis, pagamintomis iš agroplėvelės, kurios nukreiptų pratekėjusį vandenį link prietaiso ir apdailos produktas, kuris paslėptų sumontuotą sistemą ir galėtų būti gaminamas iš medienos ar plastiko.
Smaližiams – natūralios močiučių virtos uogienės
Praeivių akis prie stalo, už kurio stovėjo Kauno Maironio universitetinės gimnazijos dešimtokai, patraukė indeliai su spalvingomis etiketėmis. Pasirodo, kad juose – moksleivių močiučių virtos natūralios uogienės.
Dešimtokų įkurta bendrovė „Gamtos kampelis“ šiuo metu prekiauja obuolių, braškių, bei vyšnių uogienėmis. Taip pat jaunieji verslininkai siūlė parodos lankytojams paragauti raudonųjų serbentų uogienės, o jei atsiliepimai bus teigiami – įtraukti šį skonį į produkciją.
„Visos uogienės natūralios su labai minimaliu kiekiu pridėtinio cukraus, su meile gamintos močiučių“, – pasakojo dešimtokė Inesa.
„Ant kiekvieno indelio – QR kodas, kurį nuskaičius, randama informacija apie lietuvių rašytoją. Štai nuskenavus kodą, esantį ant obuolių uogienės indelio, galėsime pasidomėti Maironio asmenybe. Braškių uogienė pavadinta Igno Šeiniaus mėgstamiausia, o vyšnių – Šatrijos Raganos“, – idėją komentavo moksleiviai.
Dirbtinis intelektas – jau ir muzikos produkcijoje
Modestas ir Lukas – Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleiviai. Vaikinai susibūrė į komandą, o jų verslo idėja – muzikos takelių pardavimas verslui.
Muzika kuriama pasitelkus dirbtinio intelekto (DI) pagalbą.
„Mūsų verslo modelis yra B2B, tai reiškia, kad kai verslui reikia muzikos, kurią galėtų naudoti socialiniuose tinkluose, mes ją sukuriame ir parduodame. Galime pasiūlyti greitesnį darbų atlikimą“, – teigė idėjos sumanytojai Lukas ir Modestas.
Muzikos prodiuseriai, koncentruojasi į muzikos kūrimą su AI technologijom, su DI pagalba.
Paklausti, kaip vaikinams sekėsi „prisijaukinti“ DI, jie teigė, jog naudoja daug skirtingų DI įrankių. „Pačioje muzikos kūrimo programoje yra DI įskiepių, padedančių įgyvendinti mūsų idėjas“.
Jaunieji verslininkai džiaugėsi, jog jų sukurtą muziką pripažino net toks tarptautiniu mastu žinomas elektroninės muzikos kūrėjas iš Lietuvos kaip Dynoro. Muzika taip pat transliuojama per populiariausias Lietuvos radijo stotis.
Programėlė, leidžianti išsiaiškinti apie automobilio gedimą
Automobilių entuziastai iš Kauno Veršvų gimnazijos susibūrė į bendrovę į „Autobud“.
„Mes sukūrėme mobiliąją programėlę, kuri padės transformuoti kasdienį vairuotojų gyvenimą. Bevairuojant tikriausiai visiems yra tekę susidurti su situacija, kai užsidega įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje. Dažnai problemos ieškojimas užtrunka daug laiko, todėl sukurta programėlė per kelias akimirkas galės identifikuoti problemą“, – kalbėjo moksleiviai.
Moksleiviai pademonstravo, kaip veikia programėlė: telefono kamera nukreipiama į prietaisų skydelį, kuriame dega įspėjamoji lemputė ir paspaudžiamas mygtukas. Tuomet programėlėje atsiranda informacija, ką tokia lemputė reiškia, ar važiuoti toliau saugu ir t. t.
Jei problema rimtesnė, parodomas žemėlapis su artimiausiais automobilių servisais, kuriuose vairuotojai gali sulaukti pagalbos.
„Iš pradžių norėjome daryti žemėlapį patys, tačiau supratome, kad tai yra didžiulis iššūkis. Norėjome naudoti „Google“ žemėlapius, tačiau tam reikia mokėti apie 30 Eur per mėnesį. Viską darome patys, tad mums toks variantas nelabai galimas“, – apie iššūkius kalbėjo vaikinai. „Pasidomėjome rinka ir atradome svetainę, kurioje yra žemėlapis su nurodytais automobilių servisais. Planuojame su jais užregzti verslo santykius ir bendadarbiauti, kad mūsų programėlė nukreiptų naudotojus į jų žemėlapį esant reikalui“.
