Vis labiau darbo rinkoje auga mokytojų ir medikų poreikis. Nors universitetai bei kolegijos aktyviai kviečia jaunimą studijuoti medicinos ir pedagogikos mokslus, šio profilio viešosios įstaigos šalyje pastaraisiais metais labiau jaučia slaugytojų (kai kurios – ir gydytojų), o taip pat – mokytojų trūkumą. Iš dalies dėl to, kad ne visi parengti specialistai, baigę mokslus, dirba pagal įgytą studijuojant profesiją, o dar neretai tie, kurių laukia darbovietės, iš viso palieka Lietuvą.
Kauno miesto savivaldybė skelbia…
… savo pavaldžioms švietimo įstaigoms šiuo metu ieškanti: pradinio ugdymo bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų Šv. Kazimiero progimnazijai, fizikos mokytojo – Jono Jablonskio gimnazijai, pradinių klasių mokytojo Aleksandro Stulginskio mokyklai, psichologo – vaikų gerovės centrui „Pastogė“, istorijos mokytojo – Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijai. (kaunas.lt)
Savivaldybės skelbimuose minimi pavadinimai ir apie dvidešimties ikimokyklinių ugdymo įstaigų, siūlančių darbą ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo, specialiesiems, muzikos, meninio ugdymo mokytojams. Na, o darbo Kaune ieškančiam logopedui – ypač platus pasirinkimas. Logopedą mielai priims dirbti daugiau nei 10 vaikų darželių ir bent kelios mokyklos. Kiek mažesnė dabar šiose ar globos įstaigose yra socialinių darbuotojų paklausa.
Kauno miesto savivaldybė taip pat viešai praneša ieškanti būsimojo direktoriaus vadovauti jos įsteigtai viešajai įstaigai K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei. Pati įstaiga nurodo konkurso sąlygas bei reikalavimus pretendentams, – „turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines sveikatos mokslų, socialinių mokslų, teisės arba verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės studijas, ir magistro kvalifikacinį laipsnį, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“, taip pat – „turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovavimo darbo patirtį. Privalumas – vadovavimo įstaigoms, organizacijoms, įmonėms, filialams patirtis“.
Laisvos darbo vietos Kaune laukia ir gydytojų
Jei prieš keliolika metų gydytojui būdavo sunku įsidarbinti Kaune, kur nuo seno veikia aukštos kvalifikacijos medikus rengiantis universitetas, tai dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Išskyrus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninę – Kauno klinikas, kurioms šiuo metu netrūksta (taip galima spęsti pagal darbo pasiūlos skelbimus) nei chirurgų, nei kardiologų, nei beveik visų kitų sričių gydytojų. Tačiau ir ši didžiausia šalyje gydymo įstaiga savo padaliniams ieško darbuotojų. Daugiausiai – slaugytojų ir jų padėjėjų. Taip pat – pagalbinių darbuotojų, radiologijos technologo, psichiatro, laboratorinės medicinos gydytojo ar vaistininko.
Prieš keliolika metų iš savivaldybės perėmus steigėjo teises, įsteigta LSMU Kauno ligoninė irgi ieško darbuotojų: vidaus ar vaikų ligų gydytojų, psichoterapeuto, geriatro, akušerių – ginekologų, anesteziologų bei kitų sričių gydytojų. Tiesa, kai kurie konkretaus specialisto paieškų atvejai – pavieniai. Bet gerokai daugiau ieškoma bendrosios ar išplėstinės praktikos, operacinės, anesteziologijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų, galinčių užimti laisvas darbo vietas minimos ligoninės padaliniuose.
Poreikis didžiausias – didžiausiuose Lietuvos miestuose
Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos fiksuoja, kad 2023 metais vidutiniškai per mėnesį sveikatos specialistams (gydytojams, slaugos specialistams, odontologams, kineziterapeutams) buvo paskelbta apie 250 laisvų darbo vietų, o darbo paieškas pradėdavo 174 klientai. Tarnybos surengtoje darbdavių apklausoje, kaip svarbiausią priežastį – per mažą parengiamų specialistų skaičių – įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų bei ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.
„Viešajame sektoriuje medikų ir mokytojų profesijos turi didelę paklausą, bet kasmet vis labiau tuščių darbo vietų nėra kam užimti. Gydytojams specialistams skelbiamų darbo pasiūlymų skaičius ypač augo 2023 metais. Slaugytojo padėjėjai taip pat turėjo iš ko rinktis, – siūloma daugiau nei buvo žmonių, norinčių dirbti tokį darbą Ši problema aktualesnė didmiesčiams, ypač Vilniui ir Kaunui“, – teigė UT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Švietimo sektoriaus darbuotojai yra vyriausi šalyje, jų amžiaus vidurkis – 50 metų, antrieji – sveikatos įstaigų atstovai, kurių vidurkis – 48 metai. Šiose veiklose dirba daugiausiai asmenų, kuriems per 60 metų, švietime jie sudaro 26 proc. darbuotojų, o sveikatos apsaugoje – 25 proc. Tokius duomenis neseniai paskelbė „Sodra“.
Realų darbo paklausos ir pasiūlos disbalansą minėtose srityse rodo ir Užimtumo tarnybos kelerių metų stebėsena. Slaugos specialistams pastaruosius trejus metus laisvų darbo vietų skelbiama daugiau nei registruojama tokio darbo ieškančių asmenų.
UT atstovų teigimu, Lietuvoje medicinos įstaigoms pernai labiausiai trūko kardiologų (54), anesteziologų (50), vidaus ligų gydytojų (45), gydytojų oftalmologų (36). Daugiausiai darbo skelbimų jiems buvo iš Alytaus ir Kauno medicinos įstaigų.
Slaugytojų padėjėjams 2023 m. skelbta apie pusantro karto daugiau darbo pasiūlymų Kaune, negu į Užimtumo tarnybą kreipėsi tokio darbo ieškančių asmenų. Švietimo įstaigose padėtis dar sudėtingesnė. Kasmet ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogams darbo pasiūlymų registruojama vis daugiau, – pernai įregistruotos 1026 laisvos darbo vietos, 2022 metais – 1175, 2021 metais – 789.
Vilioja nemenkais atlyginimais
Savivaldybei pavaldi Kauno miesto poliklinika (prieš keliolika metų iš sujungtų penkių didžiųjų miesto poliklinikų įsteigta viešoji įstaiga) sėkmingai laikosi konkurencijos sąlygomis. Konkurenciją sukėlė lyg grybai po lietaus dygstančios visame mieste privačios klinikos, viliojančios iš „valdiško“ sektoriaus ir klientus (ligonius), ir medicinos personalą.
Tiesa, bent kelios iš tų įstaigų pavieniui neišsilaikė, – užsidarė. Bet viena, anksčiau kukliai veikusi greta ne privačios ligoninės, pastaraisiais mėnesiai daugelyje Kauno vietų įkūrė visą tinklą privačių centrų, kauniečius viliojančių ne tik nepigiai atsieinančia diagnostika, bet ir gydymu.
Neretai į privatų sektorių dirbti išėję medikai dar pasilieka kad ir menką etato dalį „valdiškoje“ įstaigoje. Nes taip lengviau pasirinkti „klientūros“ darbui kitoje darbovietėje, kur algos gali būti didesnės. Tačiau būna ir atvirkščiai…
Dažnėja atvejų, kai medikai iš privataus sektoriaus grįžta į savo ankstesnę darbovietę dirbti visu krūviu. Bet kartais ir Kauno miesto poliklinikai, lyginant su kitomis panašiomis įstaigomis, mokančiai neprastus atlyginimus, irgi gali trūkti darbuotojų.
Kauno miesto poliklinikos skelbimus apie karjeros galimybes šiuo metu atidžiau turėtų perskaityti darbo mieste ieškantys gydytojai. Šios sveikatos priežiūros įstaigos Dainavos padalinyje dirbsiančiam gydytojui ortopedui traumatologui siūlomas 4200 Eur., o Šilainių padalinyje gydytojui dermatovenerologui – 4600 eurų darbo užmokestis.
Poliklinikos Kalniečių padalinyje įsidarbinęs gydytojas – anesteziologas – reanimatologas per mėnesį gali uždirbti (neatskaičius mokesčių) 4000 eurų algos, Kalniečių, Šilainių padalinyje įsidarbinęs logopedas – 2100, poliklinikos šeimos gydytojas – 3100 eurų, o bendrosios praktikos slaugytoja Šančių padalinyje – 1700.
„Darbo užmokestis pas mus yra proporcingas atliktam darbui ir suteiktoms paslaugoms. Žmonės stengiasi gerai dirbti, kokybiškai aptarnauti poliklinikos lankytojus bei suteikti jiems kuo daugiau paslaugų, ir tai vertinama.
Visoje sveikatos priežiūros sistemoje esame konkurencingi. Džiugu, kad mūsų poliklinikoje aptarnaujama vis daugiau Kauno miesto bei kitų savivaldybių gyventojų. Ypač sparčiai prisirašiusiųjų skaičius auga Šančių padalinyje“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno miesto poliklinikos generalinis direktorius Paulius Kibiša.
