Kaip ir kiekvieną dieną, taip ir šiandien lygiai 12 valandą poetas Gintaras Patackas praveria Laisvės alėjos kavinės „La Fin“ duris, sėdasi prie to pačio stalo dešinėje, ir rašo „eilinį“ eilėraštį.
Tai užtrunka, su keliais parūkymais, valandą ar ilgiau. Vėliau grįžta namo ir skambina savo poezijos gerbėjams. Ar daug jų? Neseniai, viename renginyje jo žmona Tautvyda Marcinkevičiūtė pusiau juokais, pusiau rimtai sakė, kad…pusė Kauno.
Vienas iš jų pasirodo esu ir aš… Visokių būna eilių, vienos geresnės, kitos gal prastesnės… (nors ne man spręsti daugelio premijų laureato kūrybą).
„Iš kur tu Gintarai visada semiesi minčių?“, – ne kartą išklausius patikusį eilėraštį klausiau jo.
Visokių buvo atsakymų į šį klausimą. Šįkart klausti kaip ir nebuvo prasmės. Kadangi šiandien Gandrinės, tai ir eilėraštis skirtas būtent jiems.
„Žinok, ne tik vaikus jie neša, bet ir mintis..“, – šmaikštavo ko gero paskutinis Kauno bohemos liūtų.
Paskaitė eilėraštį. Šįkart pabūsiu kritiku. Visai šmaikštus ir prasmingas. Netrukus atsiuntė ir jo nufotografuotą rankraštį. „Jei pasidalinsite juo su „Kas vyksta Kaune“ skaitytojais bus visai smagu“, – vylėsi darbštusis poetas.