Kaune jau pradedamas statyti naujas Kėdainių tiltas, sujungsiantis Marvelės ir Vilijampolės krantus. Naujasis tiltas turėtų užtikrinti geresnį transporto ir pėsčiųjų susisiekimą tarp Užnemunės ir Brastos gatvių, tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad su krašto apsaugos institucijomis tilto techninis projektas nebuvo derintas. Tad kyla klausimų – kodėl Kauno savivaldybė projekto su KAM nederino ir ar tiltas bus pajėgus atlaikyti per jį galimo karinio konflikto metu važiuojančią karinę techniką?
Pagerins susisiekimą mieste
Savivaldybė besidžiaugdama savo triūsu penktadienį socialinėje erdvėje paskelbė, kad veiksmo tarp Užnemunės ir Brastos gatvių šiomis dienomis netrūksta.
„Šiuo metu vykdomi tilto statybos parengiamieji darbai – įrengiamos statybinės aikštelės, technologiniai keliai. Lygiagrečiai pradėti tilto atramų įrengimo darbai. Tilto statybos pabaiga planuojama 2027 metų pavasarį“, – tikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ V. Abramavičius teigė, kad naujasis tiltas užtikrins geresnį transporto ir pėsčiųjų susisiekimą tarp Užnemunės ir Brastos gatvių, sumažins tranzitinį eismą pro senamiestį bei didins pralaidumą centrinėse miesto gatvėse.
Praėjusiais metais Kauno savivaldybė grandioziškai skelbė, kad iš suplanuotų statyti tiltų vadinamasis Kėdainių tiltas bus pats svarbiausias ir didžiausias pastarųjų metų miesto projektas. Planuojamas Kėdainių tiltas Kaune savo ilgiu (417 m) nusileis tik M. K. Čiurlionio (475 m) ir Č. Radzinausko – Lampėdžių (446 m) tiltams. 23,2 m plotyje išsiteks 4 eismo juostos ir pėsčiųjų bei dviračių eismui skirtos zonos.
„Šioje vietoje naujas tiltas, sujungsiantis Užnemunės ir Brastos gatves, numatytas dar 2013–2023 metų Kauno miesto bendrojo plano sprendiniuose. Toks objektas ilgainiui ne tik sukurs patogesnį ir greitesnį susisiekimą aplenkiant miesto centrą, bet ir ženkliai pakeis Kauno veidą.
Iki šiol piko metu daugelis senamiesčio prieigas naudoja kaip jungtį pasiekti kitus mikrorajonus. Įgyvendinus projektą, centrinės miesto gatvės ir senamiesčio arterijos nebeturės didelio tranzito. O būtent tokį tikslą keliame jau ne vienerius metus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Savivaldybė tilto techninio projekto su krašto apsaugos institucijomis nederino
Pasak KAM, stiprinant karinį mobilumą siekiama pagerinti karinio personalo, įrangos ir išteklių mobilumą, šalinti esamas infrastruktūrines ir procedūrines kliūtis.
Detalūs dvigubos paskirties infrastruktūros plėtros reikalavimai išdėstyti Europos Komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/1328, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1153 apibrėžiami infrastruktūros reikalavimai, taikytini tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams, ir Europos Komisijos 2023 m. birželio 14 d. Nr. 10440/23 patvirtintais karinio mobilumo reikalavimais Europos Sąjungoje ir už jos ribų.
„Kas vyksta Kaune“ pasiteiravus apie Kėdainių tilto pritaikymą karinio mobilumo reikmėms, V. Abramavičius konstatavo, kad įrengus šį tiltą, esant poreikiui, jis gali būti naudojamas valstybės gynybos reikmėms pagal jo leistinus techninius parametrus. Anot jo, visi nauji tiltai turi atlaikyti apkrovas pagal normas. Specialūs reikalavimai karinio transporto apkrovoms nurodomi atskirais specifiniais atvejais.
Naujienų portalui savivaldybės trečiadienį papildomai pasiteiravus dėl techninio projekto derinimo su KAM, atsakymo į šį ir kitus klausimus iki šiol negavome. Savivaldybė mieliau pasirūpino pasidalinti reprezentatyviu įrašu savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Vis dėlto, Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas dėl Kėdainių tilto Kaune atitikimo karinio mobilumo kriterijams ir galimo finansavimo kreipėsi į KAM. Krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys nurodė, kad su krašto apsaugos institucijomis tilto techninis projektas derintas nebuvo.
Krašto apsaugos ministerija Kėdainių tilto statybos nefinansuos
Anot R. Pleškio, Krašto apsaugos ministerija negali iš gynybai skirtų asignavimų finansuoti ne krašto apsaugos sistemai priklausančios infrastruktūros statybos. Kadangi planuojamas statyti Kėdainių tiltas nepatenka į Transeuropinį transporto tinklą (angl. TEN-T), jis negalės pretenduoti į Europos infrastruktūros plėtros (angl. CEF) karinio mobilumo priemonės lėšas.
A. Kupčinskas jau praėjusių metų liepą savo socialinio tinklo paskyroje dalijosi, kad nors nėra nurodoma, bet akivaizdu, kad Kėdainių tiltas numatytas finansuoti tik iš nuosavo miesto biudžeto.
„Todėl ne veltui finansavimas ir projekto įgyvendinimas suplanuoti per 4 metus, nors tie patys liežuviai sako užtektų 2 metų, t. y. finansinė našta perkeliama kitai kadencijai, nes miesto biudžetas jau ir taip įtemptas. To niekada nebūdavo, net Panemunės tilto finansavimas (106 mln. litų) buvo numatytas per 3 metus, kai tuometinis socdemų ministras sakė, kad tiltas veda į kauniečių sodus, todėl finansavimo neskirs“, – socialiniame tinkle rašė A. Kupčinskas.
Primename, kad Kaunas viešą konkursą naujojo tilto statyboms paskelbė 2022 m. liepą. Tąkart jis neįvyko dalyviams pasiūlius didesnę kainą nei buvo numatyta maksimali galima šių darbų vertė. Kaip 2023 m. skelbė Kauno savivaldybė, šįkart tarp dviejų konkurso dalyvių mažiausią konkurso kainą pateikė bendrovė „Autokausta“. Beveik 115 mln. eurų su PVM siekiančios sutarties terminas – 57 mėnesiai.
Kauniečiai pasakė, ką mano apie planuojamą Kėdainių tiltą
„Kas vyksta Kaune“ praėjusių metų vasaros pabaigoje kauniečių paklausė, ką jie mano apie būsimą naująjį ilgiausią tiltą mieste.
Dauguma naujienų portalo kalbintų kauniečių vadinamojo Kėdainių tilto statyboms pritaria ir laukia, kada galės juo pasinaudoti. Likusi dalis tikisi, kad tiltas padės sumažinti spūstis piko valandomis.
Kauniečiai pasakė, ką mano apie planuojamą Kėdainių tiltą
Lietuvos kariuomenė: šalies gynyba planuojama nepriklausomai nuo tiltų būklės
„Mes planuojam šalies gynybą nepriklausomai nuo tiltų būklės ir nepriklausomai, kokia ji yra dabar ar kokia ji bebūtų. Tai nevisai mūsų atsakomybės klausimas“, – „Kas vyksta Kaune“ teigė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Dėl karinės technikos judėjimo Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai jau praėjusiais metais atliko tiltų ir viadukų inžinerinę žvalgybą. Jos metu buvo renkami techniniai duomenys: bendras tilto ir viaduko plotis bei ilgis, važiuojamosios dalies plotis, perdangos matmenys.
Vėliau duomenys sisteminami ir programinės įrangos bei matematinių skaičiavimų pagalba nustatoma karinė keliamoji galia arba maksimalios tilto ar viaduko apkrovos, kurias jie gali atlaikyti.
„Tai yra nuolatinis procesas, mes ją darėme praėjusiais metais, bet ji nėra apie statybos būklę. Mes tiesiog vertinam faktinę situaciją, kokia ji yra konkrečioje lokacijoje.
Mūsų vertinimas neskirtas sprendimams dėl tolimesnės priežiūros ar remonto. Mūsų vertinimas skirtas tam, kad mes planuotume mobilumo koridorius pagal faktinę būklę“, – komentavo kariuomenės atstovas.
