Kauno miesto savivaldybės taryba kovą patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio metinius tarifus.
Fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – asmenys), kurie valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudarę iki 2008 m. gruodžio 31 d., žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo indeksuotos žemės sklypo vertės, nurodytos žemės nuomos sutartyje.
Sprendime pažymima, kad asmenims, kurie nuo 2009 m. sausio 1d. yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis arba kuriems tokios sutartys buvo pakeistos, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyje ar pakeistoje valstybinės žemės nuomos sutartyje.
Asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais (nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių), žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Už žemės ūkio paskirties žemę Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino 0,1 proc. tarifą, už miškų ūkio paskirties ne miškų ūkio veiklai žemę – 2 proc. tarifą.
Kitos paskirties žemės atvejais nustatyti tokie mokesčių tarifai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms – 0,3 proc., daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms – 0,2 proc., visuomeninės, rekreacinės paskirties, taip pat ir komercinės paskirties objektų teritorijoms – 0,8 proc., pramonės ir sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijoms, išskyrus individualių garažų ir garažų bendrijų teritorijas, – 1,8 proc.
Individualių garažų ir garažų bendrijų teritorijų savininkams ar naudotojams numatytas 0,6 proc. tarifas. Už kitos (anksčiau nepaminėtos) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo žemę – 0,8 proc. mokesčio tarifas.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog jau ne vienerius metus Kauno miesto savivaldybė taiko išskirtinai didelį tarifą tiems sklypų savininkams, kurie jų netvarko. Tad ir miesto tarybos naujausiame sprendime, susijusiame su mokesčiais, pasakyta: „asmenims už nenaudojamą žemę, kuri įrašyta į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą einamųjų metų nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą, patvirtinti 4 proc. tarifą.“
Tuo pačiu sprendimu miesto politikai pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų nustatymo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
Naujajame (2024-ųjų kovą priimtame) tarybos sprendime išvardinti ne tik mokesčių tarifai ir jų laikytis privalantys asmenys, – minimos ir lengvatos. Tiesa, kai kuriais sprendimo papunkčiuose nustatytais atvejais mokestinės lengvatos priklauso nuo valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo senumo bei tuomet galiojusių mokesčių dydžių.
Savivaldybė gali atleisti nuo valstybinės žemės mokesčio šiuos nuomininkus (naudotojus): fizinius asmenis, kuriems nustatytas 0–40 proc. dalyvumo lygis.
Taip pat – senatvės pensininkus ir nepilnamečius asmenis. Bet tik tokiais atvejais, kai minėtų asmenų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių studentus ir moksleivius, ir kai sklypo plotas yra ne didesnis kaip 8 arai. Tačiau ši lengvata netaikoma nuomojamoms (naudojamoms) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir komercinės paskirties objektų teritorijoms.
Jeigu asmeniui paskaičiuotas žemės nuomos mokėtinas mokestis neviršija 1 euro, jo mokėti neprivalu. Nuo prievolės mokėti valstybei žemės mokesčius, atleidžiamos ir valstybines mokslo, mokymo įstaigos, nuomojančios ar naudojančios valstybinę žemę (išskyrus sklypus, naudojamus komercinei ir (ar) ūkinei veiklai). Tokiomis pat sąlygomis žemės mokesčių gali nemokėti ir valstybės bei Kauno miesto savivaldybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat – biudžetinės įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai.
Politikų patvirtinta nuostata, kad nuo mokesčio galima atleisti ir regioninių parkų, kraštovaizdžio bei zoologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemės nuomininkus ar naudotojus (išskyrus žemės ūkio naudmenų, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę ir žemę, naudojamą komercinei ir (ar) ūkinei veiklai).
Tokia pati lengvata taikoma ir vandenviečių sanitarinės apsaugos griežto režimo zonų, miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijų su prie jų esančiomis dumblo laikymo aikštelėmis, nuotekų pumpavimo stočių bei šių objektų sanitarinių zonų žemės nuomininkams ar naudotojams (išskyrus žemės sklypus, naudojamus komercinei ir (ar) ūkinei veiklai).
Lengvata taikoma ir pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą veikiantiems juridiniams bei fiziniams asmenims, nuomojantiems ar naudojantiems valstybinę žemę pagrindinei veiklai, taip pat – pagal Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą veikiančias socialinėms įmonėms ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms, neįgaliųjų draugijoms, pagal LR labdaros ir paramos fondų įstatymą veikiantiems labdaros ir paramos fondams, sporto aikštynams ir sporto bazėms skirtos valstybinės žemės nuomininkams ar naudotojams, nuomojantiems ar naudojantiems valstybinę žemę pagrindinei veiklai.
Pažymėtina, jog siekdama į Kauną daugiau pritraukti verslininkų (nors paties miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos įmonė įkurdinta kitos savivaldybės teritorijoje, Kauno rajone, Laisvojoje ekonominėje zonoje), miesto savivaldybė Kaune naujai įsteigtiems arba registracijos buveinę perkėlusiems į Kauno miesto savivaldybės teritoriją juridiniams asmenims pirmaisiais metais už komercinės paskirties objektų ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas patvirtino 0,1 proc. žemės mokesčio tarifą.
Pagal savivaldybių patvirtintus tarifus sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) žemės mokesčiai papildo Lietuvos valstybės biudžetą.
