Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad nuo kitų metų vasario būtų apvalinama prekių ir paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. Iki galutinio sprendimo liko vienas balsavimas.
Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 16, o 29 susilaikė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas pabrėžė, kad verslas suapvalinimą panaudos savo tikslams.
„Jokių saugiklių nėra, kurie prekybininkus varžytų pasipelnyti iš pirkėjų“, – Seimo posėdyje teigė jis.
Be kita ko, jis mano, kad už tų pačių prekių krepšelį skirtingais būdais – grynaisiais ir mokėjimo kortele – atsiskaitantys pirkėjai bus diskriminuojami.
Liberalas Andrius Bagdonas tikino, kad bus sutaupytas ne vienas milijonas eurų, nes atsisakius smulkių monetų nebereikės jų kalti, vežioti.
Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad dėl apvalinimo verslas didins kainas, todėl padidės PVM surinkimas į biudžetą. Jis siūlė nepriimti įstatymo, kol nėra vieningo sprendimo šiuo klausimu Europos Sąjungoje.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas kėlė klausimą, kiek teks mokėti už dabar 1 centą kainuojantį plastiko maišelį: „Vieną ar suapvalinus penkis?“
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako kad dėl apvalinimo ir praradimų, ir naudos turės ir verslas, ir gyventojai.
Apvalinimas galiotų nuo 2025 metų gegužės – tada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas.
Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.
Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.
Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatomi įspėjimai arba 100-500 eurų baudos, įmonėms – 200-1 tūkst. eurų baudos. Jos dvigubėtų už pakartotinius pažeidimus.
Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama. Estija taip pat ketina įvesti smulkių centų apvalinimą nuo 2025 metų.
