Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsienio valstybių piliečių. Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų teigimu, dirbančių užsieniečių gretas labiausiai augina baltarusiai.
Anot darbdavių pranešimų, per praėjusius metus Lietuvoje įsidarbinusių užsieniečių skaičius paaugo 56 tūkstančiais, ir dabar jų iš viso dirba beveik 142 tūkst. Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai, – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. (2023-aisiais šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkst.). Tuo pat metu ES piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst., ir dabar mūsų šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.
UT pranešime pažymima, kad atvykėlių darbo rinkoje šių metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai – beveik 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. (30,5 tūkst.). Dirbančių ukrainiečių pagausėjo iki 44,8 tūkst. (pernai – 32,7 tūkst.), uzbekų – 6,6 tūkst. (1,8 tūkst.), kirgizų – 5,6 tūkst. (2,5 tūkst.), tadžikų – 4,6 tūkst.
Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (prieš metus – 66,7 tūkst.) ir daugiau nei pusė atvykusių iš Europos Sąjungos šalių (5,3 tūkst.).
Dominuojančios trečiųjų šalių piliečių profesijos – vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai sudaro daugiau nei pusę atvykėlių – net 72,8 tūkst. (55,4 proc.). Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. asmenų, daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.).
Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje įsitvirtino 9,4 tūkst. imigrantų, iš jų daugiausiai – suvirintojais (5,8 tūkst.) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2,3 tūkst.).
„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Pernai ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek – iš trečiųjų šalių. Daugiausiai užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos sutelkta transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Čia dirba daugiau nei pusė atvykėlių – 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje – 22 tūkst., apdirbamosios gamybos – 12,9 tūkst.
Dirbančių ES piliečių penketukas pagal pilietybę šiek tiek keitėsi – šių metų pradžios duomenys rodo, kad italai užėmė penktą poziciją, pernai daugiau buvo dirbančių ispanų (200). Į Lietuvą dirbti daugiausiai atvyko dirbti ES šalių piliečių iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).
ES piliečių profesinės kvalifikacijos skiriasi – beveik 30 proc. dirba administracines ir aptarnavimo veiklas vykdančiose įmonėse, statybos sektoriuje – kas ketvirtas (25,2 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėse – 16,1 proc., transporto ir saugojimo – 9,1 proc.
Nemažai dirbančių europiečių priklauso ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupei (5,3 tūkst.), – dirba statybininkais (700), kitur nepriskirtais statybininkais montuotojais (600), dažytojais (300), vandentiekininkais ir vamzdynų montuotojais (300).
Kas penktas (2,1 tūkst.) ES pilietis, dirbantis aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje, užima specialistų (1,1 tūkst.) ir vadovų (748) darbo vietas.
Žemos kvalifikacijos darbus dirba ketvirtadalis ES piliečių (2,5 tūkst.) ir 5,1 proc. trečiųjų šalių piliečiai (6,7 tūkst.).
Aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas užima 12,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių: 1,8 tūkst. – vadovaujančias, 9,3 tūkst. – specialistų, 1,5 tūkst. – technikų ir jaunesniųjų specialistų. Beveik pusė – 6 tūkst. atvykusių asmenų dirba informacijos ir ryšių sektoriuje.
Pasak G. Sinkevičės, dauguma šalyje dirbančių baltarusių turi vidutines kvalifikacijas ir kompetencijas, – tai rodo jų užimtumas darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos darbai daugiausiai susiję su transporto sektoriumi ir IT sritimi.
Baltarusijos piliečiai dažniausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (24,4 tūkst.), vilkiko (treilerio) vairuotojais – per 1,4 tūkst., betonuotojais – 873, kompiuterių taikymo inžinieriais – 748, programinės įrangos testuotojais – 431, sunkvežimio vairuotojais – 375, programinės įrangos kūrėjais – 287, inžinieriais programuotojais – 264, savivarčio vairuotojais – 228, suvirintojais dujomis ir elektra – 226.
