Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pristatė darbų programą „Lygiaverčiai europiečiai“, kurią įgyvendins birželio 9 d. išrinkti partijos kandidatai į Europos Parlamentą (EP). Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, ši programa ne tik apie darbus, bet ir apie vertybes, kuriomis partija vadovausis, kad Lietuva būtų lygiavertė Europos Sąjungos (ES) narė, piliečiai nebūtų diskriminuojami prekių ir paslaugų kokybės klausimuose, šalies žemdirbiai galėtų dirbti žemę tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitų šalių ūkininkai, būtų išsaugotas Lietuvos tapatumas. Jis akcentuoja, kad europarlamentarų darbai privalo teikti realią naudą tiek Lietuvai, tiek ES.
„Mes Europos Sąjungą ir jos institucijas matome kaip instrumentą, kuriuo galime kurti atsparią ekonomiką, daugiau investuoti į švietimą, pramonę, šalies infrastruktūrą. Lietuvai reikia, kad būtų rimtai atstovaujama šiais klausimais, neprisidengiant, kad neva nieko negalima padaryti ar pakeisti, nes taip liepia Briuselis,“ – sako R. Karbauskis.
LVŽS programoje akcentuojamos šios sritys – saugumas, žemės ūkis, verslas, kultūrinis tapatumas, šeima, senjorai, neįgalieji, jaunimas, regionų plėtros ir gyvenimo kokybės juose gerinimas.
Lietuvos gyventojai – lygiaverčiai ES nariai, su savo tapatybe ir kultūra
LVŽS dirbs su politinėmis grupėmis, kurioms svarbu išsaugoti pamatinius ES principus bei vertybes, kuriomis vedinos šalys tapo ES narėmis. Programoje teigiama, kad kiekvienos valstybės išskirtinumas praturtina Europą, o jo išsaugojimas yra mūsų pareiga ateities kartoms. LVŽS akcentuoja, jog priešinsis visoms iniciatyvoms, kurios kėsintųsi pažeisti Lietuvos suverenitetą. LVŽS taip pat sieks užtikrinti, kad ES neliktų „antrarūšių“ narių, kurias pasiekia prastesnės kokybės prekės ir paslaugos. Partijos nuomone, visi ES piliečiai turi būti lygūs, gauti vienodas galimybes įsigyti aukštos kokybės produktus, gauti vienodai geras paslaugas, švietimą, gydymą.
Tvirtos ir klestinčios šeimos – ES išlikimo pamatas
LVŽS mano, kad Europa turi ieškoti sprendimų išlikti bei augti pirmiausia joje gyvenančių ir ją sukūrusių tautų pagrindu. ES yra būtina šeimų stiprinimo politika, tad LVŽS sieks sukurti europinį paramos šeimoms mechanizmą, kuris apimtų finansinę paramą sunkiau besiverčiančioms šeimoms, mokestines paskatas vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams, galimybių sudarymą derinti vaikų auginimą su darbu.
LVŽS programoje rašo, jog tradicinę šeimą laiko tautos ir ES išlikimo pamatu, todėl ES lygiu bus siekiama, kad dėl vaikų dorinio auklėjimo ir lytinio švietimo krypties galėtų nuspręsti kiekviena europiečių šeima, o valstybėms narėms būtų paliekama teisė konstituciškai apsibrėžti, kas yra šeima ir kokias teises bei pareigas ji turi.
Žemės ūkis – strateginis ES sektorius
LVŽS akcentuoja, kad Lietuvoje valdžios institucijos neįvertina žemės ūkio sektoriaus nešamos naudos. Žemės ūkio ministerija sektoriaus atstovus laiko nelegaliai veikiančiais lobistais, nesikalba su sektoriumi, rengdama strateginius dokumentus.
LVŽS ir toliau kovos, kad Lietuvos žemės ūkiui būtų skiriamas solidus ES finansavimas, o tiesioginės išmokos pasiektų ES vidurkį ir Lietuvos žemdirbiai galėtų konkuruoti su kitų šalių kolegomis, kaip lygiaverčiai europiečiai. Tokiu būdu bus galima užtikrinti Lietuvos piliečių aprūpinimą saugiu, sveiku, aukštos kokybės, vietinės gamybos maistu.
LVŽS atstovai ragins ES institucijas pripažinti pagrįsta 52 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytą peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ ir išpildyti joje išdėstytus reikalavimus.
Derybose dėl ES prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis, LVŽS gins ES ir Lietuvos žemdirbių interesus. Nuolat peržiūrės, kad ES nebūtų įvedami pertekliniai, o kartais ir absurdiški reikalavimai ar apribojimai žemdirbiams.
Sieks mažinti perteklinę biurokratinę naštą, kuo aktyviau įtraukti žemdirbių atstovus į ES sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesus, ES teisės aktais įtvirtinti, kad ūkininkams už pagamintą produkciją būtų mokama ne žemesnė kaina, nei gamybos savikaina, apimanti orų atlygį už darbą bei lėšas investicijoms į ūkio modernizavimą.
LVŽS akcentuoja, kad būtina užtikrinti, jog ES išliktų regionu be GMO ir laboratorinių natūralaus maisto pakaitalų – maistas ant europiečių stalo turi būti natūralus, o piliečiai turi turėti galimybę tiksliai žinoti, ką valgo. Visoje ES turi būti užtikrinta vienoda tų pačių produktų kokybė.
Stipri Lietuva – gyvi regionai
Programoje akcentuojama Lietuvos regionų augimo svarba. LVŽS dės pastangas, kad didėtų ES biudžeto dalis, skiriama Lietuvos regionams, o patys regionai, t. y. vietos ir regionų valdžios institucijos ir bendruomenės, būtų įtraukti į lėšų panaudojimo planavimą ir galėtų nuspręsti, ko labiausiai konkrečiam regionui reikia. LVŽS sieks, kad Lietuvoje būtų sklandžiai įgyvendinama ES ilgalaikė kaimo vietovių vizija.
Rūpinsis, jog būtų užtikrinta solidi ES parama kaimo ir vietos bendruomenėms, kad jos galėtų tęsti kultūrinę veiklą ir aktyvinti gyventojus burtis bendriems darbams. LVŽS žada pasirūpinti, kad niekas neturėtų galimybių atimti skurdesniems regionams paskirtos ES paramos. Lėšos, skirtos regionams, turi juos ir pasiekti.
LVŽS nuomone, turi būti skatinamas sveikas gyvenimo būdas ir priklausomybių prevencija. Sveikatos išsaugojimo priemonės turi tapti ES sveikatos politikos prioritetu, todėl LVŽS ragins ES skirti papildomų lėšų sveiko gyvenimo būdo skatinimui.
Taip pat vienu iš prioritetų LVŽS mato bankų palūkanų sprendimo klausimą. Lietuvos gyventojai turi mokėti ne didesnes, nei ES vidurkis paskolų palūkanas – kad gyventojai galėtų įpirkti būstą ir sėkmingai kurti šeimas.
LVŽS taip pat sieks didinti pensijas, remdamiesi 2021 m. Europos socialinių teisių ramsčiu. Senjorams ir neįgaliesiems sudarys sąlygas mokytis visą gyvenimą.
Lietuva – saugi saugios Europos Sąjungos dalis
Programoje teigiama, kad LVŽS dės pastangas, stiprinant ES pajėgumus karinės pramonės, gynybos, krizių valdymo srityse, kovos prieš organizuotą nusikalstamumą: nelegalią migraciją, prekybą žmonėmis, vaikų grobimą ir seksualinį išnaudojimą, narkotinių medžiagų platinimą ir terorizmą. Taip pat sieks stiprinti kibernetinį saugumą, kuris susijęs ne tik su asmens duomenų apsauga, bet ir su energijos išteklių tiekimo grandinėmis, geriamojo vandens, kita infrastruktūra, kuri užtikrina sklandų ir saugų piliečių gyvenimą.
Sėkmingas ir konkurencingas verslas – gerovės pagrindas
Taip pat nemaža programos dalis skirta šalies verslui. LVŽS žada padėti Lietuvos verslui efektyviai panaudoti ES investicijas ir lyderiauti naujųjų technologijų amžiuje. Bus siekiama, kad ES investicijos į verslo kūrimą ir plėtrą būtų prieinamos kuo platesniam ratui verslą pradėti norinčių ar jį vystančių žmonių. Programoje taip pat akcentuojama susisiekimo bei infrastruktūros svarba, galimybės užsitikrinti finansavimą jos atnaujinimui.
LVŽS sieks, kad būtų skiriama ir efektyviai panaudojama ES lėšų dalis keliams, tiltams, viadukų tiesimui ir remontui bei jų apšvietimui. Kad ir žmonės, ir verslas turėtų saugią, atnaujintą infrastruktūrą ir galėtų nevaržomai judėti visos šalies mastu, nepriklausomai nuo vietovės, kurioje dirba ar gyvena. LVŽS derėsis, kad būtų užtikrintas reikiamas finansavimas strateginiams projektams „Via Baltica“ ir „Rail Baltic“ bei Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijai su ES šalimis.
Svarbu, kad projektavimo sprendimai atitiktų gyventojų lūkesčius, nesikėsintų į piliečių, bendruomenių bei ūkių nuosavybę ir nekilnojamąjį turtą, o nesutarimai būtų sprendžiami, nepažeidžiant gyventojų teisių. Reikalaus, kad ES laikytųsi įsipareigojimo prisidėti prie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kaštų. Tuo pačiu LVŽS sieks, kad Lietuvoje būtų didinami apsirūpinimo energijos ištekliais pajėgumai, kol bus užtikrinta pilna energetinė valstybės nepriklausomybė. Sieks, kad atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra sumažintų energijos kainas.
Pažangi ES – atviros galimybės Lietuvos jaunimui
LVŽS sieks užtikrinti kuo geresnes sąlygas vaikams ir jaunimui į nemokamą ir kokybišką išsilavinimą, remdamiesi Europos Parlamento rezoliucija „Kelias į socialinę Europą: 2 metai po Porto“, kad Lietuvos moksleiviai ir jaunuoliai turėtų ne prastesnes galimybes, kaip ir kiti europiečiai, kad kuo daugiau jaunų Lietuvos žmonių pasinaudotų ES jaunimui skirtomis programomis, tokiomis, kaip „Erasmus+“, „DiscoverEU“ ir kt., o ES užtikrintų kuo didesnį šių programų finansavimą.
LVŽS dės pastangas, kad kuo daugiau jaunų žmonių turėtų galimybes studijuoti ir semtis patirties ES bei po to grįžti į Lietuvą ir įgytą patirtį sėkmingai taikyti, kuriant ateitį čia, savo krašte. Skatins valstybių narių bendradarbiavimą švietimo srityje bei EBPO gerosios patirties panaudojimą ES švietimo sistemų raidai, kartu su kitomis ES šalimis ieškos sprendimų, kaip į kaimo vietoves pritraukti jaunimą, jaunus ūkininkus.
Darbai turi derėti
Pasak R. Karbauskio, labai svarbu, kad darbai šalyje ir ES derėtų tarpusavyje. Jis primena, kad 2016-2020 m. laikotarpiu nacionalinėje valdžioje buvo LVŽS ir turėdama tik vieną europarlamentaro mandatą, sugebėjo užtikrinti darnią sinergiją tarp to, kas vyksta Briuselyje ir Lietuvoje. Būtent tuo laikotarpiu LVŽS europarlamentaro Bronio Ropės pastangomis Lietuvai iškovoti papildomi 2 mlrd. eurų, būtent tada pavyko Europos Parlamentą pasiekti su virš 52 tūkstančių gyventojų pasirašyta peticija dėl sąžiningų konkurencinių sąlygų žemdirbiams.
Tuo laikotarpiu pavyko priimti Lietuvoje B. Ropės atsivežtą europarlamentarų delegaciją ir įtikinti dėl paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui tęstinumo reikalingumo. Po šio veiksmo, EP balsavo dėl Lietuvai reikalingos sumos atominės elektrinės uždarymui. Kai nacionalinėje valdžioje neliko LVŽS, neliko ir darnios sinergijos tarp pasiekimų EP ir tų pasiekimų sklandaus pritaikymo Lietuvos žmonių labui.
Pavyzdys – žemės ūkio ministerijos visiška nekompetencija, rengiant Bendrosios žemės ūkio politikos strateginį planą, kuris baigia išvaryti žmones iš žemės ūkio, o Lietuvą užpelkinti. Ne mažiau svarbus ir Prezidento vaidmuo, nes būtent jis dalyvauja galutinėse derybose dėl ES finansavimo. Jei Lietuva neturės tvirtai už piliečių interesus stovinčio Prezidento, net ir didžiausi EP nuveikti darbai gali nueiti vėjais. Todėl nepaprastai svarbu balsuoti visuose trejuose rinkimuose, kad darbai turėtų tęstinumą.
Jei birželio 9-ąją Europos Parlamento rinkimuose LVŽS kandidatų sąrašas ir programinės nuostatos sulauks Jūsų, gerbiami Lietuvos gyventojai, palaikymo, būkite tikri, kad Lietuva turės tvirtą balsą ir poziciją Europos Sąjungoje. Dirbsime taip, kad Jūs galėtumėte oriai gyventi savo krašte ir jaustis lygiaverčiais europiečiais.
Politinė reklama, apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos.Užs.NR.KVK-2024-03-06-LVŽS-EP-1.
