Aukštuosiuose Šančiuose esančiame KTU Vaižganto progimnazijos sklype norima įrengti požeminę stovėjimo aikštelę, skirtą šalia esančios Respublikinės Kauno ligoninės lankytojams. Kovo 4 d. vykusiame viešame projekto susirinkime suinteresuoti gyventojai ir mokyklos bendruomenė išsakė savo pastabas dėl mokinių saugumo ir automobilių srautų siauroje gatvelėje. Taip pat, buvo pasiūlytos alternatyvos į kurias turėtų atsižvelgti projektuotojai.
Viešame susirinkime projektą pristatė „IN ace“ projektuotojų komanda – architektė Jolanta Stefanovič, projekto vadovas Marius Matuliukštis ir projekto architektūrinės dalies vadovė Dalia Kriaučiūnienė.
Po stadionu – stovėjimo aikštelė
J. Stefanovič pristatė, jog numatoma įrengti vieno aukšto požeminio automobilių stovėjimo saugyklą, kuri bus skirta Kauno ligoninės lankytojams. Projektuojamoje saugykloj numatytos 139 stovėjimo vietos. Nemažiau kaip 20 proc. bendro privalomų stovėjimo vietų turi būti užtikrintos elektromobiliams, todėl projektuojamos 28 elektromobilių įkrovimo vietos. Bus įrengtos neįgaliesiems pritaikytos stovėjimo vietos – 1 A tipo ir 7 B tipo stovėjimo vietos. Jos projektuojamos arčiau įvažiavimo ir laiptinės.
Įvažiavimas numatytas iš Hipodromo gatvės, nusileidžiant suprojektuota rampa.
Virš požeminės saugyklos projektuojamas stadionas su futbolo, krepšinio ir multifunkcine aikštele (tinklinio ir teniso). Taip pat bėgimo takai, lauko treniruoklių aikštelės. Bus sutvarkyta aplinka, įrengti pėsčiųjų takai.
Vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymo dėl atskirų rekreacinės paskirties želdynų normų, sklype būtinas želdynams priskiriamas plotas. Jis yra 40 proc. ploto. Architektė patvirtino, jog šie reikalavimai projekto pasiūlyme išpildomi.
Ypatinga tvora
Susirinkime dalyvavusi KTU Vaižganto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, direktoriaus funkcijas atliekanti Rūta Songailienė, atkreipė dėmesį, jog mokyklos teritoriją juosia ypatinga tvora, kuri yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
„Jeigu bus padaryta daug klaidų, tai pats projektas įstrigs. Ta prasme, mūsų tikslas yra, kuo daugiau išdiskutuot, kad užbėgt klaidom už akių, kad nestrigtumėm su šituo projektu, nes stadiono mokyklai seniai reikia.
Iš tikrųjų, mažai jau Kaune yra mokyklų, kurios neturi sportinio aikštyno. Mes jo neturim ir Šančiai apskritai jo neturi. Norėtųsi, kad tie sprendimai būtų sklandūs, bet tas yra labai svarbu su paveldosauga sutvarkyt taip, kad nekiltų kliūčių“, – dėmesį atkreipė R. Songailienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog palei tvorą auga ligotos liepos, kurios gadina saugotiną tvorą, bet pastebi, jog kultūros vertybės išsaugojimas gal būti būdas gauti finansavimą, kurio nesinori prarasti.
„IN ace“ projektuotojų atstovė J. Stefanovič patikino, jog šiai dienai sprendimo tvorai neturi, bet situaciją žino ir ją sprendžia.
Vaikų saugumas
Progimnazijos vadovė taip pat pastebėjo, jog teritorija privalo būtų aptverta ir ši vieta neturėtų būti matoma kaip miesto parkas, nes ugdymo proceso metu privaloma užtikrinti vaikų saugumą.
„Vaikai nuo 1 iki 8 klasės. Mes turim užtikrinti vaikų saugumą, vadinasi labai aktualu, kad teritorija būtų užtverta, nes dabar yra tik laikina tvora dėl saugumo pastatytą, labai lengvai išardoma, laikinas statinys aikštyną supa. Paskui mums reikės tikrai užtikrinti, kad svetimi žmonės nevaikščiotų“, – mintis dėstė mokyklos atstovė.
Mokyklos vadovės pareigas atliekanti R. Songailienė taip pat pabrėžė, jog neaiškių asmenų susibūrimų galima tikėtis ir projekte numatytuose evakuaciniuose išėjimuose, laiptinėse. Jų projekte numatytos 6-os, bet 5 iš jų bus atidaromos tik pavojaus atveju, o ne kasdieniam naudojimui, teigė J. Stefanovič.
„Turėkit omeny, kad savaitgaliais, vasarą, eina bendruomenė į aikštyną, mes turėsim padaryti jį prieinamą, negalėsim, deja, užrakinti, nes tokia yra nuostata savivaldybės. Kaip padaryti, kad tie nulipimai žemyn netaptų kažkokių susibūrimų, grafičių mėgėjų, ar besisvaiginančių, ar šiaip vieta, kur daromi vienoki ar kitokie nusikaltimai? Kaip apendicitas tas aikštynas jau dabar, turim problemų po savaitgalio vis kartais randam kažką mūsų lauko klasėje. Kaip užtikrinti, kad ten negalėtų nieks patekti? Ar yra numatytas kažkoks sprendimas?“, – apie ugdymo įstaigos teritorijoje planuojamą projektą kalbėjo R. Songailienė.
„Pačios laiptinės galėtų būtų sprendžiamos kitu etapu, techniniam projekte. Galėtų būti filmuojamos laiptinės, ir apšviestos, kad žmonėms nebūtų pagundų paišyti ant sienų, ar susiburti ir pasislėpti. Tai tokiais būdais“, – sprendimą pasiūlė architektė.
„Dar tokią mintį turiu, kad uždėti ten ženklus, kad vaikščioti draudžiama ir pastatyti judesio daviklį ir tikėtina, kad objektas bus saugomas vienos ar kitos apsaugos įmonės ir jeigu ten fiksuojamas ilgas užsibuvimas, judesio daviklis fiksuoja ir automatiškai atvažiuoja apsaugos darbuotojas. Tai turbūt paprastas, realiai veikiantis sprendimas būtų“, – pridėjo projekto vadovas M. Matuliukštis.
Progimnazijos davė pastabą projektuotojams ir dėl numatomo pagrindinio išėjimo, kuris bus pritaikytas ir neįgaliesiems, todėl bus įrengtas liftas. Jos teigimu, moksleiviai tikrai šioje erdvėje leis laiką važinėdami liftu. Jos teigimu, automobilių saugykla turėtų būti aptverta taip, jog nei mokiniai galėtų išeiti, nei pašaliniai asmenys iš gatvės galėtų lengvai įeiti į mokyklos teritoriją.
„Manau, kad būtų galima šį klausimą spręsti su parkavimo įvažiavimo klausimu. Tarkim, įvažiavai, automatiškai su automobilio numerių nuskaitymu, jeigu tu numerio nuskaitymą įvedi, tai liftas veikia. Gal būtų galima taip išspręsti su procesų valdymo automatikos dalimi, kad nesinaudotų asmenys, kurie neturi tiesioginio sąryšio su požeminio parkavimo aikštele“, – teigė M. Matuliukštis, kalbėdamas apie lifto prieinamumą.
Mokyklos atstovė turėjo dar vieną pastebėjimą – tai eismo saugumas, jei įvažiavimas bus įrengtas iš Hipodromo gatvės. Jos teigimu, jau buvo fiksuotas incidentas, kai buvo partrenkta į gatvę išbėgusi mokinė. Jos teigimu, šaligatviu į mokymo įstaigą keliauja ne tik darbuotojai, bet ir mokiniai.
Projekto vadovas patikino, jog eismo saugumas bus užtikrintas kelio ženklais, taip pat bus įrengta pėsčiųjų perėja.
Riebi kritikos dozė
Seimo narės padėjėju ir architektu prisistatęs Gediminas Šinkūnas nepagailėjo kritikos projektuotojams ir teigė, jog jų pasiūlymas labai „žalias“. Vienas iš jo pastebėjimų ir pasiūlymą, tai su civiline sauga susiję klausimai, kurie turėtų būti apsvarstyti, mąstant apie požeminius ryšius tarp mokyklos, stovėjimo aikštelės ir ligoninės.
Projektuotojų teigimu, tokio nurodymo iš užsakovų gauta nebuvo.
G. Šinkūnas pateikė pastabų ir dėl gan stačios ir atviros rampos, kuri, anot jo, gali neatitikti normatyvų. O rampos statumas gali lemti didesnį važiuojančių automobilių keliamą garsą, taip pat ir išmetamųjų dujų sklaidą bei poveikį.
„Dėl pačio plano kalbant – išėjimai iš parkingo, mokyklos pusėje, prie pat yra bėgimo takų. Irgi toks labai abejotinas sprendinys. Čia gal būtų gerai dar padirbėt su planu. Planistą pasikalbinkit į pagalbą, matau, labai čia kukliai su sprendiniais yra.
Tuo pačiu gal būtų galima paspręsti, sakykim ryšių, judėjimo pačių mokinių, lankytojų, suvaldymo tame projekte. Ir tuo pačiu padirbėti su pačios mokyklos planu. Integruoti abudu sprendinius vienas su kitu. Dabar paimama tikroji būklė ir laikoma, kad čia gerai. Aš manau, kad čia dar šiek tiek galėtų architekto pieštukas prisiliesti“, – projekto pasiūlymą sukritikavo G. Šinkūnas.
Išsakytas pastabas papildė R. Songailienė, klausdama dėl ventiliacinės sistemos planų, kurios plane rasti nepavyko.
Taip pat, dėl atviros rampos ji išsakė galimą ateities problemą, tai vaikų noras išdykauti ir mėtyti sniego gniūžtes ar ledo gabalus į pravažiuojančius automobilius, o iš aukštai tai daryti būtų itin paprasta.
„Kaip užtikrinti, kad įvažiuojančios mašinos būtų apsaugotos nuo piktybiško elgesio? Nes tokia rizika yra. Tvorelė, pagal vizualizaciją, neatrodė labai aukšta ir saugi“, – pastebėjo R. Songailienė.
Kamščių problema ir kitur siūlomas įvažiavimas
Vietinis gyventojas Virginijus projektuotojų klausė, kaip bus reguliuojami automobilių srautai, kurie net šiuo metu, kai požeminės aikštelės dar nėra, yra ganėtinai intensyvūs. Net dėl trumpam sustojusių automobilių šioje dalyje formuojasi spūstys, o projektuojama aikštelė, Virginijaus manymu, šią problemą gali paūminti.
„Įsivaizduoju, kad kamščiai piko metu susidaro, tai nežinau, ar čia dabar yra numatyta technologija, kad į garažus būtent važiuotų visi 8 ir išvažiuotų 17 val. Turbūt čia yra išsibarstymas srautų, ir nemanoma, kad čia išskirtinai padidintų srautą šios minėtos vietos“, – atsakė M. Matuliukštis.
Susirinkimo dalyviai pasiūlė projektuotojams kitą įvažiavimo vietą, jog mašinų srautai nekeltų pavojaus pėstiesiems. Tokiu atveju, automobiliai turėtų apvažiuoti ligoninę ir į aikštelę įvažiuoti pro Hipodromo gatvę.
Projektuotojai nurodė, jog siūlomoje vietoje yra ribotas atstumas iki gatvės, todėl neužtenka vietos rampos nuolydžiui.
„Jeigu negalim įvažiavimo pakeisti, tai gal galima į ligoninės parkingą nukreipti įvažiavimą, man rodos toje pusėje yra įvažiavimas. Tiesiog, kad darbuotojai įvažiuotų iš Maišiagalos pusės, o ne iš Skuodo g., taip sumažinant srautus“, – pastebėjo kita susirinkimo dalyvė.
G. Šinkūnas pastebėjo, jog aikštelė yra reikalinga ligoninei, todėl turėtų būti planuojami sprendimai, jog aikštelė apimtų ne tik mokyklos teritoriją ir atskiri sklypai būtų perplanuoti, jog įvažiavimas galėtų būti ligoninės sklypo dalyje.
„Čia yra ydingas savivaldybės veiklos rezultatas. Todėl, kad pradžioj turi būt parengta detali koncepcija, detalus projektinis pasiūlymas ir pagal tai, žiūrint kur kas išsidėsto, perplanuojami abu sklypai, tiek ligoninės, tiek mokyklos, kad pasiekt rezultatą. O dabar turit ribotą sklypą, tai bandot sutilpt, sugrūst viską“ – aiškino G. Šinkūnas, pridėdamas jog „labai žalias tas jūsų pasiūlymas. Būtų gerai sekančiam kartui, kad būtų rimtai padirbėta. Pasiimkit architektus kvalifikuotus į komandą, čia gan sudėtingas uždavinys yra, taip paprastai netinka.“
Šančių bendruomenės narė Vita Gelūnienė projektuotojams pasiūlė į planavimo procesą tiesiogiai įtraukti mokyklos bendruomenę ir visus suinteresuotus visuomenės dalyvius.
„Noriu patikslinti, kad dėl aikštyno iš tikrųjų buvo atvažiavę iš bendrųjų reikalų ir kalbėjo būtent su kūno kultūros mokytojais. Buvo administracija ir pedagogais aptarta, turbūt dėl to aikštynas niekam ir nekelia klausimo, nes jau buvo išdiskutuota.
Dėl visų kitų sprendimų kyla klausimų, nes turbūt sunku sumoderuoti bendruomenes, bet žmonės duoda gerų pasiūlymų, gerų idėjų, gerų sprendimų. Nereikia to bijoti ir galima kažkaip kartu padėti tam tikra prasme, kad ateityje padėtų šito projekto įgyvendinimo susitarimas su žmonėmis“, – pridėjo R. Songailienė.
Projektuotojai teigė, jog pastabas išgirdo, pasižymėjo ir pakoreguotą projektą teiks dar vienam svarstymui.
