„Europos komisijos projektu „Kuriame Europą su vietos savivalda“ kuriamas Europos vietos lygmeniu išrinktų politikų tinklas, kurio tikslas – komunikuoti apie Europos Sąjungos veiklą, sudarant precendento neturinčią Europos ir vietos valdymo struktūrų sąjungą. Projektas suteiks galimybę vietos politikams dirbti kartu ir vietos lygmeniu skleisti informaciją su Europos Sąjunga susijusiomis temomis, kurios rūpi jų rinkėjams. Jis taip pat padės stiprinti dalyvavimą ir paskatins diskusijas aktualiais klausimais ir klausimais apie Europos ateitį. Pagrindinis tikslas – remti europietiškos viešosios erdvės kūrimą“.
Taip paaiškino vasarį vykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje opozicijos atstovai savo pasiūlytą sprendimo projektą dėl savivaldybės dalyvavimo Europos Komisijos projekte „Kuriame Europą su vietos savivalda“. Tuo pačiu siūlyta deleguoti su šio projekto vykdytojais savanoriškai bendradarbiaujančią miesto savivaldybės tarybos narę Rasą Duobaitę-Bumbulienę kaip Kauno miesto savivaldybės atstovę dalyvauti minėtame projekte.
Gilintis į opozicijos siūlymus nemato reikalo?
Kaip visada panašiais atvejais, tai, ką siūlė vos 8 politikus taryboje turinčios opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai, balsuojant ir šįsyk buvo atmesta. Kauno valdantiesiems projektas „Kuriame Europą su vietos savivalda“ nepasirodė nei įdomus, nei patrauklus, juolab, kai miesto atstovė jame būtų konservatorė.
Nėra prasmės nutylėti, kad savo laiku būdami valdančiaisiais, konservatoriai panašiai elgėsi su opozicija, nors retsykiais atsižvelgdavo į tai, ką ji pasiūlo…
Tiesa, per 2024-ųjų vasarį vykusį posėdį politikas, bet pagal naująją, pernai įsigaliojusią Vietos savivaldos įstatymo redakciją, – ne tarybos narys, Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis bent paaiškino, kad Kaunas jau dalyvauja tarptautinėse organizacijose bei projektuose, o nauja narystė kainuotų savivaldybės biudžetui, todėl to nuspręsta atsisakyti.
Apie nemeilę konservatoriams, jau ne vieną savivaldybės tarybos kadenciją rinkėjų valia nepriklausantiems valdančiajai daugumai, per tarybos posėdį, kuris tiesiogiai transliuojamas internetu, niekas nekalbėjo. Neužsiminta ir apie tai, kokio dydžio metinį mokestį turėtų mokėti savivaldybė, jei taptų dar vieno tarptautinio projekto dalyve.
Galbūt siūlymas dėl tos narystės po kurio laiko vėl taryboje atgims tik jau iš kitos frakcijos? Ir tuomet atstovu jau bus deleguojamas savas, „Vieningo Kauno“ ar jam neoficialiai prijaučiančių socialdemokratų, miesto taryboje turinčių 3 narius, atstovas? Taigi, smagu ir dalyvauti, ir pavažinėti po Europą, pasižmonėti, save parodyti. Juolab, kad miesto biudžetas tą „vargą“ apmoka…
Iš ataskaitų sunku suprasti, kas iš viso to kauniečiams
Kaip vėliau paaiškėjo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vadovo Arnoldo Bukelio atsiųstų atsakymų į klausimus, kuriuos uždavė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, metinių mokesčių dydžiai jau kelinti metai nedidinami, tad ir tam skiriami biudžeto asignavimai nedidėja.
Kauno miesto savivaldybės dalyvavimo Baltijos miestų sąjungoje kasmetinis narystės mokestis – 5800 Eur. Naujosios Hanzos organizacijos kasmetinis mokestis – 2000 Eur., ECAD (Europos miestai – prieš narkotikus) kasmetinis mokestis – 1000 Eur., PSO Sveikų miestų tinklo metinis mokestis – 6000 JAV dolerių.
Narystės mokesčio nėra dalyvaujant UNICEF iniciatyvoje Vaikams draugiškas miestas, taip pat – UNESCO Besimokančių miestų tinkle ar UNESCO Dizainų miestų tinkle.
Paklausus, kodėl Kauno dalyvavimo tarptautinėse organizacijose narysčių neatspindi bent per ataskaitas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainė kaunas.lt, atsakyta taip:
„Tekstinė informacija publikuojama interneto svetainėje anglų kalba“.
Ir dar pridurta, kad „gyventojams miesto dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, bendravimas su pažengusiais vakarietiškais partneriais geriausiai atsispindi šiuolaikiškais ir moderniais sprendimais grįstame Kauno miesto augime bei pažangoje“.
Baltijos miestų sąjungai vadovauja kaunietis
Į šią organizaciją Kaunas įstojo lygiai prieš 30 metų, – 1994-aisiais. Dažniausiai Kauno savivaldai joje atstovaudavo mero pavaduotojai. Bet nė vienam iš jų nepasisekė taip, kaip „Vieningo Kauno“ organizacijos nariui Mantui Jurgučiui. Beje, Visvaldo Matijošaičio vadovaujamoje savivaldybėje vicemeru p. Mantas tapo dar neįgijęs Vytauto Didžiojo universitete bakalauro diplomo. Oi, nemanykim, kad politinis šuolis šio vyro karjeroje įvyko vien dėl to, kad savo darbinės biografijos pradžioje jis dirbo vadybininku žuvų produktų įmonėje… Jaunas, aktyvus, moka angliškai, dalyvavo įvairiose tarptautinėse organizacijose, patikimas, lojalus, – ko daugiau bereikia?
Taigi, kurį laiką pabuvęs Baltijos miestų sąjungos viceprezidentu, 2019-aisiais Kaune įvykusiame, savivaldybei talkinant, šios organizacijos ataskaitiniame – rinkiminiame renginyje M. Jurgutis buvo išrinktas jos prezidentu (rinktasi iš vieno pretendento).
„Taip, daugiau kaip 70 miestų vienijančiai organizacijai vadovauja antrą kadenciją iš eilės Prezidento pareigas einantis M. Jurgutis“ (iš „Kas vyksta Kaune“ gautų savivaldybės atsakymų).
Tebetikėdama, kad tiek Lietuvoje, tiek visose jos institucijose valstybinė yra tik lietuvių kalba, šių eilučių autorė nesigilino į Kauno miesto savivaldybės viešai skelbiamas ataskaitas anglų kalba. Todėl praėjusią savaitę dar paklausė savivaldos atstovų, kokią naudą kauniečiai (ne tie, kurie dirba savivaldybėje) gauna iš Kauno dalyvavimo Baltijos miestų sąjungos veikloje?
Tikėtasi, jog atsakyme bus mažiau teorijos, bet daugiau – konkrečių pavyzdžių, tačiau savivaldybės administracijos padalinio vadovas A. Bukelis pateikė tokį komentarą:
„Kaunas, dalyvaudamas Baltijos miestų sąjungos veikloje, gauna išskirtinę galimybę plėtoti įgūdžius, gilinti žinias ir tiesiogiai dalintis patirtimi su kitais miestais. BMS organizacijoje veikia visa eilė komisijų, veikiančių skirtingose srityse: Besimokantys miestai (Learning Cities Commission), Kultūros miestų komisija (Cultural Cities Commission) ir kt. Jų narys yra ir Kauno miestas.
Jų sudėtyje organizuojami gyvi ir nuotoliniai susitikimai, seminarai, mokymai bei kitos pridėtinę vertę miestui teikiančios veiklos. Dalyvavimas jose suteikia galimybę pasisemti naujų idėjų, iš arčiau susipažinti su gerosiomis praktikomis. Ilgainiui pasiteisinę sprendimai pritaikomi Kauno mieste ir jo plėtroje. Tai savaime atneša naudą ir kauniečiams“.
Taip pat, pavyzdžiui, Espo mieste Suomijoje 2024 m. vasarą BMS Kultūros miestų komisijos iniciatyva suplanuotas vaikų chorų festivalis, kuriame pasirodys ir Kauno miesto jaunieji choristai.
2023 m. BMS dalinai finansavo bibliotekininkų konferenciją, kurią organizavo Kauno V. Kudirkos biblioteka. Tai – tik keletas iš veiklos naudos pavyzdžių“.
