Unikalaus Kauno kadetų licėjaus likimas pakibo ant plauko – besimokančiais ginti šalį vaikais valdininkai nori atsikratyti | Kas vyksta Kaune

Unikalaus Kauno kadetų licėjaus likimas pakibo ant plauko – besimokančiais ginti šalį vaikais valdininkai nori atsikratyti

KRISTINA KUČINSKAITĖ 2024/02/20 10:17
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus užsiėmimai / E. Bartulio nuotr.

Moksleiviai, besimokantys ginti šalį, tapo niekam nereikalingi, nes jų išlaikymas valdininkams kainuoja per daug.

Maždaug 700 tūkst. eurų – tiek šiuo metu per mokslo metus papildomai būtina, kad beveik 300 Lietuvos vaikų ne tik įgytų vidurinį išsilavinimą, bet ir krašto apsaugos pagrindus.

Labiausiai Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus finansai erzina Kauno miesto savivaldybės vadovus, tvirtinančius, jog dabar išlaidaujama ne vietos, o visos šalies moksleivių išsilavinimui.

Mokyklos išlaikymo taip pat kratosi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei kitos institucijos.

Kauno miesto savivaldybės verdiktas – unikalų licėjų uždaryti, paverčiant jį eiline, bendrojo išsilavinimo mokymo įstaiga. Šiame nore specialistai įžvelgia ne tik ekonominius argumentus, bet ir politinę konkurenciją, ir interesus dėl žemės.

Jauniems patriotams pinigų nėra

Klausimas, kas turi išlaikyti kadetų licėjų, kuriame mokosi patriotiškai nusiteikęs jaunimas, svarstomas jau ne vienerius metus. Kad mokyklos likimas pakibo ant plauko, kalbėta neseniai vykusiame jo dalininkų – Kauno miesto savivaldybės bei ŠMSM – atstovų susitikime.

Kauno politikai įsitikinę, jog ugdymo įstaigos, turinčios auklėtinių iš visos šalies, išlaikymu turėtų pasirūpinti valstybė. Tuo tarpu ministerija neabejoja – tai savivaldos reikalas. Susitikime vėl neradus kompromiso, prabilta apie tai, kad licėjaus specializacijos reikia atsisakyti jam suteikiant eilinės mokyklos statusą. Dabar joje žinių siekia 279 auklėtiniai, iš kurių 65 yra atvykę iš kitų šalies vietovių nei Kaunas.

Karo grėsmės fone toks dviejų institucijų nesusikalbėjimas ir smulkmeniškas pinigų skaičiavimas daugeliui specialistų atrodo įžulus.

„Mes labai daug šnekame, kaip svarbu ugdyti jaunimo pilietiškumą, patriotizmą, būti pasirengusiems atremti galimas karo grėsmes, turėti bent pradinius karinio pasirengimo įgūdžius. Bet realybė yra kitokia“, – sako Kauno miesto tarybos narė Audronė Jankuvienė.

Kaip licėjaus dalininkas, Kaunas 2024-2026 m. numato licėjui kasmet skirti po 1,7 mln. eurų. Tačiau, anot A. Jankuvienės, licėjui būtinos didesnės investicijos į mokymo bazę, bendrabučius ir kitas būtinas reikmes.

„Kasmet įstaiga praranda po vieną klasę kadetų – motyvuotų, aukštus balus turinčių moksleivių tik dėl to, kad neturi kur jų apgyvendinti! Dar vienas absurdas, kai šaukiame apie karinės rengybos stiprinimą, – pastebi A. Jankuvienė, – Manyčiau, reikia pertvarkyti licėjų, tačiau ne perduodant jį savivaldybės žinion, kaip vienu metu buvo siūloma, o atvirkščiai – išplečiant licėjaus dalininkų skaičių. Manau, ne vien Kaunas, o valstybė  turėtų prisiimti atsakomybę už deramą šios ugdymo įstaigos finansavimą“.

Licėjus, tarybos narės teigimu, yra karinės pakraipos ugdymo įstaiga. Nuo 2022 metų jame rengiami ir oro kadetai. Taigi atsiranda vis daugiau sričių, kurios susijusios su Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritimis.

„Todėl būtų logiška, kad įstaigos trečiuoju dalininku taptų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija“, – sako A. Jankuvienė.

Jos nuomone, teisinių kliūčių tam nėra, nes prieš porą metų buvo pakeistas Krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymas.

„Šiandien valstybė neturi sisteminio požiūrio dėl kadetų mokyklų. Nėra vienos administruojančios institucijos ar bendros koncepcijos, kuri padėtų plėtotis šioms mokykloms“, – pastebi A. Jankuvienė.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus užsiėmimai / E. Bartulio nuotr.

Valstybės reikalas

Mokykla, kurioje mokosi 5 – 12 klasių moksleiviai, licėjumi tapo 2015 metais. Dabar joje žinių siekia 279 auklėtiniai, iš kurių 65 yra atvykę iš kitų šalies vietovių nei Kaunas.

Generolo Jono Plechavičiaus kadetų licėjui iš Valstybės ir savivaldybės lėšų skiriamos lėšos siekia beveik 1,6 mln. eurų, iš jų 721 tūkst. eurų yra skirti savivaldybės.

„Tai net 25 proc. daugiau nei Kauno „Saulės“ gimnazijai, kurios mokymo lėšos taip pat dengiamos iš Valstybės ir savivaldybės biudžetų. Svarbu pabrėžti, kad minimoje gimnazijoje mokosi beveik trigubai daugiau mokinių nei licėjuje“, – komentuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Anot jos, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus yra unikalus. Jis įgyvendina Sausumos kadetų ugdymo sampratos, patvirtintos 2012 m. ŠMSM ministro įsakymu, elementus.

„Vis dėlto, Kauno miesto savivaldybės nuomone, tokio pobūdžio mokyklų steigimas, išlaikymas ir plėtra yra ne savivaldos, o valstybės lygmens bei valstybinės svarbos klausimas, – sako O. Gucevičienė, – Savivaldybė jau eilę metų dalyvauja diskusijose dėl mokyklos perdavimo valstybės žinion, ko pasekoje yra priėmusi visus būtinus teisės aktus, tačiau sprendimai jau penkti metai nėra priimami ir klausimas vis dar neišspręstas“.

Savivaldybės raštai, pašnekovės teigimu, dėl licėjaus pertvarkymo skirtingoms ministerijoms buvo teikiami nuo 2019 m.

2020 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių protokolo punktu pavesta ŠMSM inicijuoti licėjaus pertvarkymą į biudžetinę įstaigą.

„Todėl 2020 m. spalio 20 d. Kauno miesto taryba sprendimu nutarta perduoti valstybės nuosavybėn Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą – licėjaus dalininko turtines ir neturtines teises. Tačiau jokie tolimesni veiksmai dėl mokyklos dalininko teisių perdavimo ministerijai nebuvo atlikti“, – sako O. Gucevičienė.

Ji patvirtino, kad Kaune esantis licėjus yra vienintelė įstaiga šalyje, įgyvendinanti Sausumos kadetų ugdymo sampratos elementus. Anot pašnekovės, mokykla siekia, kad kartu su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu mokiniai įgytų viešajam saugumui palaikyti ir krašto gynybai reikalingų kompetencijų pradmenų, gebėtų savarankiškai spręsti problemas, bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, mokėtų mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, taptų savo valstybę mylinčiais ir ginančiais piliečiais bei patriotais.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus užsiėmimai / E. Bartulio nuotr.

KAM prisidėti negali

Jau daugiau kaip prieš dešimtmetį su Krašto apsaugos ministerija (KAM) buvo diskutuota, ar ji galėtų prisidėti ir prie tokių mokyklų, kaip minimas licėjus, išlaikymo. Tačiau teigiama, KAM būtent nuostatai, o ne kiti teisės aktai, šiuo metu galimai neleidžia skirti mokymo ar ūkio lėšų bendrojo ugdymo mokykloms.

KAM laikosi požiūrio, kad kadetų ugdymą vykdančioms mokymo įstaigoms turi būti sudaromos tinkamos sąlygos užtikrinti šios veiklos tęstinumą ir vykdyti kokybišką kadetų ugdymo programos įgyvendinimą.

„Tam užtikrinti reikalingas minimo licėjaus dalininkų susitarimas. Krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat ir KAM, bendradarbiavimas su kadetų licėjais, kaip švietimo įstaigomis, yra ribojamas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo. Jame numatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijos negali būti bendrojo ugdymo mokyklų steigėjos ar kitaip dalyvauti jų valdyme“, – rašoma KAM Komunikacijos specialistų atsiųstame rašte.

Klaipėda neabejoja

Lietuvoje yra dvi kadetų mokyklos: Klaipėdos kadetų mokykla, įgyvendinanti jūrų kadetų ugdymo sampratos elementus, ir Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus.

Pajūryje veikiančios ugdymo įstaigos, kurioje mokosi 229 miesto ir rajono vaikai, steigėja yra Klaipėdos savivaldybė.

Specialiosios tikslinės dotacijos jos mokymo reikmėms finansuoti yra 808 tūkst. Eur., savivaldybės biudžeto – 642,9 tūkst. Eur. Visi mokyklos mokiniai gauna nemokamus kadeto pietus bei pavėžėjimą iki kadetų praktikos bei veiklos vietų, kuriuos finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Tam šiuo metu metams skiriama 143,6 tūkst. Eur.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Dianos Griciuvienės teigimu, vietos politikų požiūris į ugdymo įstaiga yra palankus, nes mokykla yra išskirtinė ir unikali. Ji suteikia kadetams jūreivystės, laivybos,  krašto gynybos žinių ir įgūdžių, formuoja jūrų kadetų, kaip būsimų jūrinės valstybės  kūrėjų, kompetencijas ir vertybines nuostatas.

Kol kas klaipėdiečiai nerimo dėl jų regione veikiančios mokyklos neturi.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus užsiėmimai / E. Bartulio nuotr.

Ieško kelių

„Tokios mokyklos yra neabejotinai reikalingos. Mokiniai kadetų mokyklose įgyja svarbių įgūdžių, būtinų tolesnei karinei ar statutinei karjerai, aktyviai savanorystei. Ir būtent dabartinė Vyriausybė ir Seimas deda nemažai pastangų, stiprindami šias mokyklas ir apskritai pilietiškumo ugdymą. Kaip minėta, kadetų mokyklų teisinis statusas Seime buvo įtvirtintas 2022 m. gruodį, po to ŠMSM buvo sudaryta darbo grupė naujai kadetų ugdymo programai rengti. Programos projektas jau yra parengtas ir dabar pateiktas derinti su kitomis institucijomis“, – teigiama ŠMSM atstovės Nomedos Barauskienės parengtame rašte.

ŠMSM atstovė taip pat tvirtina, kad ministerija palaiko savivaldybių iniciatyvas steigti kadetų ugdymo mokyklas, skatinti kadetų ugdymą.

„Primename, kad Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų įsteigė Kauno miesto savivaldybė ir Vidaus reikalų ministerija, pastaroji prieš kelerius metus dalininko teisių atsisakė. Šiuo metu dalininko teises yra perėmusi ŠMSM. Ieškome bendro sutarimo, kaip galėtume padėti šiai mokyklai“, – rašoma redakcijai atsiųstame dokumente.

Anot jos, visi reikalingi steigimo ir finansavimo sąlygų teisės aktų pakeitimai yra padaryti. Būtent ŠMSM iniciatyva 2022 m. pabaigoje Seimas pakeitė Švietimo įstatymą ir įteisino savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijas, skirtas visos šalies ar regiono mokiniams, ir numatė joms ūkio lėšų skyrimą iš valstybės biudžeto, jei jos atitiks nustatytus reikalavimus.

„Nustatyta, kad kadetų ugdymo gimnazijose visi mokiniai turi būti ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro. Jose turi mokytis ne mažiau kaip 20 proc. mokinių, kurių  gyvenamoji vieta yra kita savivaldybės teritorija, nei yra mokykla. Tuomet mokykla ne tik mokymo, bet ir ūkio lėšas gaus iš valstybės biudžeto. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus atitiktų kadetų mokykloms keliamus reikalavimus, tereikia pakeisti mokyklos nuostatus“, – įsitikinę ŠMSM atstovai.

Be to, N. Barauskienė patikino, kad ministerijos pozicija dėl savivaldybių kadetų mokyklų yra labai aiški – jos turi būti ir yra reikalingos.

„Teisės aktai pakeisti, savivaldybės gali steigti savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijas, skirtas šalies (regiono) mokiniams.  Jei jos atitiks nustatytus reikalavimus, ir mokymo, ir ūkio lėšas gaus iš valstybės biudžeto. Iš ministerijos pusės atlikti visi žingsniai, kad Kauno kadetų licėjus galėtų turėti vieną savininką ir nuo 2025 m. sausio mėnesio gautų ne tik mokymo, bet ir papildomai ūkio lėšas iš valstybės biudžeto. Mokykla už mokinius, gyvenančius bendrabutyje, gautų ir didesnes ūkio lėšas. Tai reikštų, kad Kauno savivaldybės mokykla būtų visiškai išlaikoma iš valstybės lėšų“, – dėstoma dokumente.

Kaunas kadetams nėra maloningas

Seimo narys, Lietuvos karo istorikas Valdas Rakutis, aktyviai besidomintis kadetų mokyklų klausimais, pastebėjo, jog tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek ŠMSM elgiasi nesąžiningai.

Anot jo, švietimo sistemai kadetų iš esmės nereikia, nes ankstesniais laikais tokių mokyklų nebuvo, o ir šiaip švietimo ministerijai labiausiai rūpi, kaip sumažinti savo atsakomybes, atsikratant visų įmanomų veiklų, nes biudžetas, žinia,  yra ribotas.

„Tokiu būdu buvo sugalvota koncepcija, kad visos bendro lavinimo mokyklos turi pereiti savivaldybių žinai, ministerijai paliekant tik ugdymo turinio dalykus, mokytojų kvalifikacijos kėlimą, programas ir rezultatų kontrolę. Kadetų mokyklos su savo specifikomis labai trukdo ministerijai įgyvendinti šį didingą planą. Dėl to ir naujausioje įstatymo redakcijoje atsirado paradoksali formuluotė – savivaldybių regioninės kadetų mokyklos. Tai iš esmės yra nesąmonė, nes savivaldybės už jokius regionus nėra atsakingos, užtat atitinka ministerijos interesą“, – valdininkų kolizijos esmę atskleidžia V. Rakutis.

Jis pastebi, kad savivaldybės į joms deleguotas mokyklas žiūri skirtingai. Kai kurios iš jų mielai priima kadetų mokyklas, nes yra suinteresuotos žmonių pritraukimu į savo miestus, pavyzdžiui Klaipėda.

„Kitos mokyklos, tokios kaip Kauno plechavičiukai, merui nerūpi, nes įsteigė ją nekenčiamas Andrius Kupčinskas, – pastebi pašnekovas, – Kaip matome, savivaldybių pavaldumo mokyklos tiesiogiai priklauso nuo merų simpatijų nesimpatijų, todėl nėra garantijos, kad keičiantis jiems, nesikeis ir požiūris į mokyklą, kaip atsitiko Kaune. Juk mokyklai veikti reikia pastovaus pagrindo, investicijų, paramos. Čia greitai niekas nesidaro. Ypač opus yra bendrabučių klausimas, nes regioninė mokykla apima daugiau nei vieno rajono vaikus, bet savivaldybei, kurios teritorijoje yra mokykla, neturi reikalo statyti bendrabučio, juk visi skaičiuoja pinigus“.

Kadetų licėjaus Kaune istorija yra žinoma ir Strateginių iniciatyvų centro vadovui, visuomenininkui Alkui Paltarokui. Jis taip pat palaiko mintį, jog Kauno miesto savivaldybės nusiteikimas licėjaus atžvilgiu yra itin keistas.

„Karo fone pradėti diskusiją apie išskirtinės mokyklos likimą, yra ir pavojinga, ir nesuvokiama. Tai parodo vietos valdžios požiūrį į valstybės politiką, skatinančią galingesnę krašto apsaugą. Miestas, net jei padėti atsisakytų kitos institucijos, turėtų tiesiog paklausti kauniečių, ar jie sutinka mokėti už valstybę ginti besimokančių vaikų nakvynę, maistą, pavežėjimą. Įdomu, koks būtų žmonių sprendimas?“, – svarsto A. Paltarokas.

Jis pastebėjo, jog ne sykį visuomenėje buvo kilusios diskusijos apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos galimą prorusišką požiūrį. Taip pat ne kartą žiniasklaida nagrinėjo ir Matijošaičių turtų gausėjimo Kaune klausimus.

„Yra nuomonių apie galimus valdančiųjų interesus į sklypus, kuriuose yra licėjus bei jo bendrabutis. Juk dabar savivaldybė aiškiai dėsto idėją karinę mokyklą performuoti į bendrojo lavinimo. Klausimas, ar tuomet ji miestui tebebūtų reikalinga? O gal tiesiog virstų dar vienu daugiabučių teritorija“, – klausimus kelia A. Paltarokas.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus užsiėmimai / E. Bartulio nuotr.

Prezidentūra palaiko

Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė perdavė žinią, kad šalies vadovas remia bei palaiko patriotinio ir pilietinio ugdymo plėtrą šalies švietimo sistemoje.

Prezidento nuomone, dabartinių geopolitinių iššūkių akivaizdoje savajai valstybei ir jos gynybai įsipareigojusių asmenų ugdymas yra valstybės interesas.

Prezidentas G. Nausėda ir Kauno meras V.Matijošaitis su antromis pusėmis/ KMS nuotr.

„Tokių mokyklų steigėjai ir dalininkai kiekvienu konkrečiu atveju turėtų bendromis jėgomis rasti sprendimus užtikrinančius kadetų licėjų veiklos tęstinumą ir plėtrą“, – rašoma dokumente.

Apie tai, kad išsaugoti ypatingą licėjaus statusą pirmiausia reikia Kauno miesto savivaldybės geranoriškumo, tvirtina ir ŠMSM atstovai.

„Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus galės ir toliau vykdyti kadetų ugdymo programą, jeigu jis taps tik savivaldybės mokykla ir savininko teises ir pareigas perims Kauno miesto savivaldybės taryba“, – rašo N. Barauskienė.

Mato išeitį

Ypatingai kadetų licėjaus likimu rūpinasi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jo iniciatyva kompromiso tarp savivaldybės ir ministerijos ieškota Kaune, o dabar diskusijos perkeltos į Vilnių.

„Turėsime kalbėti. Kadetai rodo puikų pavyzdį visuomenei, ne kartą yra gelbėję žmones. Tik dėl pinigų žlugdyti tokių jaunų žmonių pilietiškumą būtų nedovanotina“, – įsitikinęs pašnekovas.

Laikinosios pilietinio patriotinio jaunimo ugdymo grupės pirmininkas V. Rakutis pasidalino, jog šiuo metu uždaruose posėdžiuose kalbėta, kad geriausiai būtų grąžinti į mokyklos steigėjus KAM ir VRM – jos yra suiteresuotos darbo rezultatais. ŠMSM, jo nuomone, galima palikti tik bendrojo ugdymo dalį.

„Daugiau ministerija nieko nepadarys, tuščia ko nors tikėtis. Savivaldybė tikriausiai taip pat liks abejinga. Kitas atvejis, kai miesto valdžia tokia ugdymo įstaiga suinteresuota. Deja, bet tai ne apie Kauną, kur dominuoja pinigų interesai“, – įžvalgomis dalinasi V. Rakutis.

Anot jo, artimiausiu metu reikia iš švietimo įstatymo išmesti žodį „savivaldybių” ir palikti tik regionines mokyklas.

„Jas apibrėžti atskiru straipsniu, numatančių dalininkų sueigą, o dalininkais gali būti ir minėtos ministerijos, ir kitos savivaldybės, kurių vaikai tokiose mokyklose mokosi, svarbiausią atsakomybę paliekant labiausiai suinteresuotam dalininkui. Vilniaus atveju tai būtų Karo akademija, Klaipėdos – Klaipėdos miesto savivaldybė, Alsėdžių – Plungės rajonas, o Kauno – KAM, su aktyviu VRM prisidėjimu“, – sako pašnekovas.

Vilnius žengia pirmuosius žingsnius

Apie tai, kad krašto apsaugos profilio mokyklos, be abejonės, yra aktualios, tvirtina ir ŠMSM, ir KAM, ir kitos institucijos.

„ŠMSM įvairiomis priemonėmis taip pat daug prisideda prie jaunimo patriotiškumo skatinimo, kuris turi tiesioginę įtaką ir nacionaliniam saugumui. Tai ne tik kadetų mokyklos, kurios skirtos labiau tiems, kurie planuoja stoti į Karo akademiją ar Jūreivystės mokyklą“, – dėsto N. Barauskienė.

Anot jos, KAM ir ŠMSM toliau tęsia Lietuvos Šaulių sąjungos įgyvendinamą bendrą Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą 9 klasių mokiniams projektą. 2023–2024 m. m. Lietuvos Šaulių sąjunga maždaug pusėje bendrojo ugdymo mokyklų devintokams organizuoja tris privalomas praktinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo dienas per metus. Nuo 2024-2025 m. m. šis kursas bus privalomas visiems šalies devintų klasių mokiniams.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus užsiėmimai / E. Bartulio nuotr.

Atnaujinus bendrojo ugdymo programas, pilietiškumo ugdymo kompetencija įtraukta į visus bendrojo ugdymo dalykus. Taip pat atnaujintos atskiros programos, pvz., pasirenkamoji Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa III–IV gimnazijos (11–12) klasių mokiniams. Pilietiškumo, krašto gynybos įgūdžius mokiniai gali ugdytis ir dalyvaudami neformaliajame švietime, įsitraukdami į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir kt. Bendradarbiaujant su KAM, bus rengiami mokytojai, kurie dėstys nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykus. Kasmet parengiama apie 100 mokytojų.

Be to, 2023 m. rugsėjį Vilniuje pradėta įgyvendinti Lietuvos karo akademijos Jaunojo kariūno – lyderio ugdymo programa. Joje dalyvauja 43 moksleiviai iš Vilniaus licėjaus, Žirmūnų gimnazijos ir Antakalnio gimnazijos.

„Susidomėjimas iš kitų ugdymo įstaigų bei pačių tėvų yra didžiulis – skambina ir rašo, teiraujasi jos veikla ir kaip galima prisijungti, vaikams joje dalyvauti. Atsižvelgiant į tai, ateityje planuojama į šią programą įtraukti daugiau ugdymo įstaigų“, – sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistė Lina Vaitiekūnaitė.

Anot jos, Akademijoje vykdomas formalųjį švietimą papildantis ugdymas. Siekiama, kad moksleiviai įsisąmonintų atsakingo piliečio pareigas, puoselėdami kalbą, kultūrą, šalies istoriją, demokratines vertybes, gilindamiesi į šalies gynybos sistemą, ginkluotojo ir neginkluotojo pilietinio pasipriešinimo būdus, analizuodami Nepriklausomybės kovų ir partizaninio pasipriešinimo mūšius. Jie daug sužinos apie Tėvynės didvyrius, tokius kaip Jonas Žemaitis-Vytautas, jų gyvenimą ir veiklą, grįstą lyderyste. Organizuojamos pilietinio-patriotinio, dorinio ir fizinio ugdymo veiklos. Šiomis temomis Akademijos dėstytojai dėsto paskaitas, lanko istorines ir kitas pažintines vietas, organizuojamos ekskursijos ir pan.

Fizinis ugdymas programoje apima tradicines ir netradicines sporto šakas bei kitas fizinio aktyvumo formas, kovos menus, žygius ir sveikos gyvensenos įgūdžius.

Programa, jos rengėjų teigimu, užtikrins lyderystės kompetencijų formavimą, iniciatyvumo, atsakomybės ugdymą, gebėjimą komunikuoti ir bendradarbiauti su komandos nariais. Taip pat gimnazistai įgis praktinių įgūdžių, leidžiančių išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, stiprinti ištvermę.

Programa kol kas finansuojama tik Karo akademijos lėšomis.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA