9 metų mergaitės pagrobimu įtariamas 42 metų kaunietis Gediminas Filipavičius trečiadienį nuotoliu pasirodė teisme. Jis siekia panaikinti pernai policijos skirtas nuobaudas už tai, kad konfliktuodamas su kaimynais pažeidė viešąją tvarką. Pats G. Filipavičius anksčiau vykusiame teismo posėdyje minėjo, kad prieš jį surengta provokacija, o jo brolis žiniasklaidai teigė, esą šie incidentai, kaimynų skundai institucijoms, galėjo pastūmėti G. Filipavičių link sveiku protu nesuvokiamo nusikaltimo. Šaltiniai teisėsaugoje užsimena, kad šiuo metu svarbiausias klausimas: ar įtariamasis taps kaltinamuoju ir stos prieš teismą.
Pateikė savo versiją
Paklaustas, kur yra registruotas, G. Filipavičius atsakė, jog niekur. Jis taip pat pareiškė neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos.
Ginčydamas policijos nuobaudą kaunietis tikino nesantis kaltas, teismui adresuotame skunde nurodė pats buvęs užsipultas ir iškeiktas priešiškai nusiteikusios moters.
„Aš buvau savo valdomame sklype, kuriame vykdžiau teisėtus darbus. Ji pati pirma atėjo pas mane, keikė mane ir atliekamus darbus“, – skunde nurodė G. Filipavičius.
Jis patikslino, kad su vietos gyventojais kilo konfliktas dėl jo atliekamų darbų, neneigė keikęs moterį, pasak policijos, siuntęs ją eiti „n…“, vadinęs „ubage ir valkata“. Visgi, kaunietis tikina, jog nėra kaltas, esą moteris pirma pradėjo jį keikti, nors neneigė atsakęs keiksmais, savo veiksmus vadino savigyna.
Policijos skirtą nuobaudą ginčijantis kaunietis neslėpė, kad būta konflikto su vietos gyventojais, keiksmai ir įžeidinėjimai buvo abipusiai, tačiau jis į policiją nesikreipė.
„Neturėjau jokių filmavimo priemonių, neturėjau galimybės nufilmuoti. Jų buvo dešimt ar daugiau, stovėjo ir filmavo, paskui iškarpė tuos momentus, kuriuose buvau tik aš“, – iš Kauno kalėjimo nuotoliu pasakojo kaunietis.
Jis akcentavo, jog Karmėlavoje esančiame žemės sklype darbus vykdęs turėdamas reikiamus leidimus.
„Jie buvo priešiškai nusistatę prieš mano vykdomus darbus, nepatenkinti dėl medžių kirtimo, galvojo, gal čia kokios statybos bus. Nieko nežinojo apie leidimus, manė, gal čia vyksta nelegalūs darbai.
Mane jie keikė visokiais žodžiais, grasino, jog sudegsiu, vadino išprotėjusiu ir neadekvačiu“, – teismui pasakojo G. Filipavičius. GALERIJA
Jis neneigė moterį vadinęs „valkata“ ir „ubage“ bei aiškino, jog medžių kirtimu bei kitais jo darbais nepatenkintų gyventojų veiksmai jam trukdė susikaupti ir dirbti.
Prabilo G. Filipavičiaus iškeikta Karmėlavos gyventoja
G. Filipavičiaus iškeikta Karmėlavos gyventoja pasakojo, kad darbai vyko prie pat jos namų, šiai kilo nerimas dėl darbų saugos reikalavimų, kurių esą nesilaikė žemės sklypo savininkas.
Pasak moters, į išsakytas pastabas G. Filipavičius atsakydavo keiksmų bei įžeidinėjimų lavina, vadinęs „valkata“ ir „ubage“, grasinęs užversti medžiais.
„Jis norėjo kuo greičiau atlikti darbus, nes juos atliko ne itin legaliai“, – teismui sakė nukentėjusia pripažinta moteris.
Vėliau paaiškėjo, kad kirsti medžius jis leidimus turėjo, tačiau pats medžių pjauti esą negalėjęs.
Karmėlavos gyventoja stebėjosi, kodėl kiti jos kaimynai nesikreipė į policiją dėl G. Filipavičiaus veiksmų, nes keiksmai skriejo ir kitų žmonių adresu.
Nesutinka su policijos skirtomis baudomis: kreipėsi į teismą
Trečiadienį Kauno apylinkės teismas atvertė administracinių nusižengimų bylą, kurioje policijos skirtą 85 eurų baudą už moters iškeikimą viešoje vietoje ginčija 42 metų kaunietis G. Filipavičius.
Tas pats, kuris šiuo metu suimtas įtariant pagrobus 9-erių metų mergaię ir ją 2 paras laikius požeminiame kalėjime paverstame metalinio garažo rūsyje, kur ją kartu su pagrobėju rado bei išvadavo policijos pareigūnai kartu su antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojais.
Incidentas, į kurį įsivėlė automobilių remonto verslą valdęs G. Filipavičius, Kauno rajone, Karmėlavoje įvyko praėjusių metų rudenį.
Jam priklausančiame žemės sklype G. Filipavičius pjovė medžius, ketino įrengti įvažą, tačiau tam pasipriešino miškelį išsaugoti siekę vietos gyventojai. Kauniečiui ekskavatoriumi nukasant šlaitą ir raunant kelmus kilo konfliktas, į kurį buvo iškviesti policijos pareigūnai, kaunietis važiavo tiesiai ant jį sustabdyti bandžiusių kaimynų, apsižodžiavo su moterimi. Policija šiuos veiksmus įvertino surašydama tris administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jam skirtos trys 80 eurų dydžio baudos, su kuriomis kaunietis nesutiko ir apskundė teismui.
Vaiko pagrobimu įtariamas ir Kauno kalėjimo tardymo izoliatoriuje laikomas G. Filipavičius teismo posėdyje pageidavo dalyvauti nuotoliu.
Kiek anksčiau vykusiame teismo posėdyje, kuriame jis ginčijo kitą policijos skirtą baudą, kaunietis užsiminė, jog visos šios nuobaudos – provokacija. Jo brolis žiniasklaidai yra minėjęs, kad konfliktai su kaimynais visiškai teisiu besijautusį ir nuosavą žemės sklypą parengti pardavimui besirengusį G. Filipavičių kaip reikiant paveikė. Esą tai galėjo turėti įtakos ir jam inkriminuojamam nusikaltimui: mažametės mergaitės pagrobimui.
Esminis klausimas: ar įtariamas vaiko grobikas stos prieš teismą
Teisės pažeidimai, kuriais kaltinamas G. Filipavičius, nublanksta prieš jam pareikštus kaltinimus 9-metės mergaitės pagrobimu.
„Tyrimas vyksta sparčiai, gali būti, jog ateityje šiam asmeniui pareikšti įtarimai bus papildyti ir kitais inkriminuojamais nusikaltimais“, – portalui „Delfi“ minėjo su atliekamu tyrimu itin glaudžiai susijęs šaltinis.
Tyrimams paimti tiek paties G. Filipavičiaus, tiek ir nukentėjusios mergaitės kraujo mėginiai. Laukiama ekspertų išvadų, ar juose esama psichiką veikiančių medžiagų. Jeigu paaiškės, kad įtariamasis galėjo savo įkaitei prievarta suleisti ar sugirdyti psichotropinių medžiagų ar vaistų, kaltinimai jam dar labiau pasunkėtų.
Taip pat laukiama ir teismo medicinos ekspertų išvadų, atsakysiančių į klausimą, ar buvo jai padaryta žala, jeigu buvo, kokio pobūdžio, o išvados neabejotinai galės turėti esminės svarbos papildomų įtarimų pareiškime G. Filipavičiui.
„Tačiau esminis klausimas: šis žmogus – pakaltinamas, ar – ne? Esama tam tikrų abejonių jo sveikatos būkle, tačiau čia turės pasisakyti teismo ekspertai. Manau, kad jam bus skirta kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė“, – sakė „Delfi“ šaltinis.
Anot pašnekovo, egzistuoja dvi galimybės ją atlikti: ambulatorinio stebėjimo sąlygomis ir stacionare, Utenoje įsikūrusiame teismo medicinos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, kur griežto stebėjimo sąlygomis tiriami įtariami nusikaltėliai.
Panašu, kad šiuo atveju medikai nuspręs G. Filipavičiaus psichikos būklę patikrinti jį paguldę į stacionarą. Taip kur kas lengviau stebėti tiriamojo būsenų kaitą, perprasti, ar jis nebando simuliuoti ligos, fiksuoti jo organizmo fiziologinių procesų rodmenis.
Kita vertus, įvykdytas nusikaltimas – iš tiesų neeilinis, sukėlęs atgarsį ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje. Todėl labai tikėtina, kad įtariamojo likimą spręsiantys psichiatrijos ekspertai sieks kiek galima išsamiau ištirti G. Filipavičiaus psichiką, kad vėliau jų išvados nekeltų abejonių.
„Panašu, kad šiuo atveju ekspertizė gali trukti nuo kelių mėnesių iki pusmečio. Daug laiko užtrunka ne tik pats tyrimas, bet ir ekspertinių išvadų surašymas“, – sakė „Delfi“ šaltinis teisėsaugoje.
Paprastai ekspertams užduodami du esminiai klausimai: ar nusikaltimo padarymo metu įtariamasis galėjo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti, ar dėl sveikatos būklės jis gali būti teisiamas? Gavus atsakymą, jog nusikaltimo metu žmogus nesuvokė realybės, jis prieš teismą nestoja, remdamasis ekspertų išvada teismas jam skiria priverstinį gydymą, dažniausiai keliaujama į Rokiškyje įsikūrusią griežto režimo psichiatrijos ligoninę.
Kartais paskiriamas ambulatorinis gydymas, įpareigojimas reguliariai lankytis pas medikus ir gerti vaistus. Toks sprendimas dažniausiai priimamas, kai įvykdyta veika nėra itin pavojinga, nesusijusi su pavojumi žmonių sveikatai bei gyvybei.
Teismo ekspertams konstatavus, jog nusikaltimo padarymo metu žmogus galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau dabar jo psichikos būklė tokia, kad jis nesusivokia realybėje, paprastai irgi priimamas sprendimas skirti priverstinį gydymą.
Tiesiog nėra tikslo bei prasmės teisti tokios būklės žmogų, net jį pripažinus kaltu ir skyrus bausmę, vargu ar jis gebės suvokti bausmės tikslus. Tokiais atvejais, skyrus priverstinį gydymą, paciento būklė peržiūrima ekspertų, paaiškėjus, kad žmogus atgavo nuovoką, jis siunčiamas į teismą.
Daugiau šia tema
Policijos ekspertams – daug darbo, tiriami garažuose rasti daiktai
G. Filipavičiui priklausančiuose garažuose, Speigo gatvėje įrengtose automobilių remonto dirbtuvėse, kuriose jis ne tik gyveno, bet ir augino gyvūnus, buvo įsirengęs sporto salę, o ant stogo – baseiną, buvo atliktos kratos.
Jų metu rastas į radijo signalus slopinančius maišelius įdėtas pagrobtos mergaitės telefonas, tikėtina, jog taip ketinta ateityje suklaidinti dingusio vaiko ieškančius tyrėjus. Įtariamasis inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, neabejotinai žinojo, kad ir jo aukos telefonas vos paskelbus paieška bus sekamas.
Techninės priemonės, kuriomis naudojasi policija leidžia nustatyti mobiliojo ryšio telefono buvimo vietą ne tik pagal jo SIM kortelės, bet ir pagal paties prietaiso unikalų numerį IMEI. Tai reiškia, jog įdėjus kitą SIM kortelę, policijos duomenų analitikai gali matyti, kurioje vietoje apytiksliai yra, prie kokios mobiliojo ryšio bazinės stoties prisijungė juos dominantis telefonas.
Tikėtina, kad tuo ir ketino pasinaudoti įtariamasis: pavyzdžiu, nuvežęs mergaitės telefoną į kitą Lietuvos miestą, pasienio rajoną, ar užsienį – jį išimti iš dėklo, ar įjungti. Tada teisėsaugininkai gautų pranešimą apie užfiksuotą pagrobtos mergaitės telefono jungimąsi prie ryšio tinklo visai kitoje vietovėje, tikėtina, jog ten būtų sukoncentruotos paieškos operacijos pajėgos.
Visgi, labiausiai pareigūnus sudomino kiti įtariamo garažuose Technikos gatvėje, kurių rūsiuose laikyta mergaitė, rasti daiktai. Kas konkrečiai buvo rasta – oficialiai nekomentuojama, tačiau šaltinių duomenimis, ten būta išties šokiruojančių daiktų arsenalo.
„Ten buvo šalutinių dalykų, kurie gali padėti vykdyti vienokio ar kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – yra minėjęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Užsimenama, kad jo pobūdis galėtų byloti apie gana keistus įtariamojo pomėgius, tačiau didžiausias dėmesys kreipiamas atminties laikmenas, rastas požeminiame garažo kalėjime, kuriame buvo rasta ir vaizdo įrašymo įranga.
Taip pat nemažai klausimų, ką iš tiesų planavo, o galbūt – įvykdė įtariamasis, turėjo atsakyti jo garažuose rastų kompiuterių tyrimas.
„Mūsų kabinetai tiesiog užversti iš garažų paimtais daiktais. Prokurorai turės priimti sprendimą, kuriuos šių daiktų galbūt reikėtų ateityje sunaikinti, kuriuos – prijungti prie bylos kaip įkalčius, kuriuos – grąžinti“, – minėjo šaltinis policijoje.
„Delfi“ žiniomis, kol kas teisėsauga neturi duomenų, kad įtariamasis G. Filipavičius būtų įvykdęs ir daugiau nusikaltimų. Nors tiek prokuratūros, tiek ir policijos atstovai minėjo turintys įtarimų, jog nuo gana kruopščiai mergaitės pagrobimui pasiruošusio ir nusikaltimą šaltakraujiškai įvykdžiusio įtariamojo galėjo nukentėti ir daugiau žmonių, tačiau iki šiol oficialiai neskelbiama šio kauniečio nuotrauka, nepatvirtinama ir tapatybė, nors akivaizdu, kad tai – G. Filipavičius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
