Mergaitės pagrobimu įtariamas kaunietis Gediminas Filipavičius, jam iš viso inkriminuojamos trys veikos, viena jų – dėl vaiko pagrobimo, o kitų negalima atskleisti dėl aukos apsaugos, trečiadienį paskelbė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.
„Mes tą asmenį galim įvardinti, tai Kauno miesto gyventojas Gediminas Filipavičius, galim įvardinti, kad tam asmeniui įteikti pranešimai apie įtarimus, asmuo apklaustas kaip įtariamasis, šiuo metu jam inkriminuojamos trys nusikalstamos veiklos“, – per spaudos konferenciją trečiadienį Kaune sakė R. Bradūnas.
Prokuroras pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo duomenis galima viešinti labai ribotai siekiant apsaugoti kitų proceso dalyvių interesus, ir dėl to nebus įvardinta net veikos, kuriomis dar pagrobėjas įtariamas.
„Dėl tam tikrų priežasčių negaliu atskleisti kitų veikų turinio, negaliu atskleisti netgi nusikalstamų veikų dispozicinių duomenų“, – pažymėjo prokuroras, pridūręs, kad prieš tai stengėsi paaiškinti, kodėl šių duomenų neviešins.
Prokuroras taip pat informavo, kad įtariamasis neduoda parodymų.
„Asmuo yra apklaustas kaip įtariamasis, bet jis naudojasi įtariamojo teise neduoti parodymų ir tokių parodymų jis nėra davęs“, – pabrėžė R. Bradūnas.
Į klausimą, ar neįvardijamos inkriminuojamos veiklos užtraukia griežtesnę bausmę nei vaiko pagrobimas, prokuroras atsakė neigiamai, bet pažymėjo, kad šiuo metu įtarimai nėra galutiniai.
„Šiaip dėl pačių bausmių, sankcijų, tai jos tikrai nėra griežtesnės, bet norėčiau akcentuoti, kad tai nėra galutiniai įtarimai“, – pabrėžė R. Bradūnas.
Daugiau šia tema
„Šiuo metu dar negauti visi duomenys, bus naudojamasi ir specialių žinių realizavimo formomis, tokiomis kaip objektų tyrimai ir ekspertiniai tyrimai. Kol negavę išsamių duomenų, mes negalim formuluoti ir galutinių įtarimų, bet aš manau, kad tai bus padaryta artimiausiu metu ir galutiniai įtarimai pateikti“, – sakė prokuroras.
Šiame tyrime trys asmenys – mažametė ir jos tėvai – pripažinti nukentėjusiais, patyrusiais turtinę ir neturtinę žalą, taip pat areštuotas nekilnojamasis turtas, kuriuo disponuoja įtariamasis.
Anot R. Bradūno, renkami konsultaciniai duomenys, ar asmeniui reikėtų skirti psichologinę ekspertizę, kol kas to nėra nuspręsta.
Taip pat atlikta mergaitės apklausa, toksikologinių tyrimų išvados dar nėra gautos. Prokuroras pažymėjo, kad nors byloje negalima sureikšminti kurių nors duomenų, įprastai nukentėjusiųjų duomenys būna itin reikšmingi.
R. Bradūnas pridūrė, kad duomenys apie garaže rastus daiktus ikiteisminio tyrimo metu nebus atskleisti, nes tai tiesiogiai susiję su įtariama nusikalstama veika.
G. Filipavičiui buvo išduotas leidimas laikyti ginklą, bet inkriminuojamo pagrobimo padarymo metu šio jis neturėjo, nes pernai gruodį buvo atimta teisė disponuoti pradėjus kitą ikiteisminį tyrimą. Prieš tai asmuo turėjo tris ginklus, vienas iš jų – šaunamasis. Šiuo metu prokuratūra neturi duomenų, kad asmuo būtų veikęs su bendrininkais.
Kauno policija prieš porą savaičių Kauno garaže rado kelias paras ieškotą devynerių metų mergaitę kartu su 42 metų įtariamu pagrobėju. Jis suimtas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui, jam gresianti atsakomybė – aštuoneri metai laisvės atėmimo.
Mažametė dingo, kai iš namų Kaune išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko.
Paiešką vykdė šimtai policijos pareigūnų, jiems į pagalbą prisijungė savanoriai iš visos Lietuvos.
Prokuratūra yra pradėjusi dar vieną tyrimą aiškinantis, ar nebuvo vykdoma seksualinio pobūdžio nusikalstama veika prieš vaikus. Tyrimas pradėtas po to, kai paviešinus pagrobėjo tapatybę žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kad maždaug prieš metus galimai gydytoju apsimetantis asmuo socialiniuose tinkluose siūlė 2–5 metų amžiaus vaikų gydymą nuo autizmo prisilietimais.
Šiame ikiteisminiame tyrime, pasak R. Bradūno, nukentėjusiųjų kol kas nenustatyta. Jei bet kas disponuoja tokiais duomenimis, raginama kreiptis į teisėsaugą, policija juos įvertins.
