Ketvirtadalis vyresnių nei 15 metų amžiaus lietuvių nesinaudoja banko kortelėmis, o tai yra vienas prasčiausių rodiklių tarp visų Europos valstybių. Skaičiuojant gyventojus nuo 18 metų amžiaus, statistika pagerėja, bet vis tiek nusileidžiame ne tik pažangiausioms šalims, bet ir latviams su estais.
Naujausiais Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. debeto korteles mūsų šalyje turėjo 74,42 proc. vyresnių nei 15 metų amžiaus gyventojų. Mažesnė mokėjimo kortelių turėtojų dalis Europos Sąjungoje buvo fiksuota tik Bulgarijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Be to, Pasaulio bankas skelbia, kad mokėjimo korteles atsiskaitymams mūsų šalyje naudoja tik 64 proc. vyresnių nei 15 metų amžiaus gyventojų. Tad galima daryti išvadą, kad dešimtadalis lietuvių, gavę pajamas į banko sąskaitą, pinigus išsiima bankomatuose ar kitose tokią paslaugą teikiančiose vietose ir atsiskaitymams naudoja tik grynuosius, nors korteles ir turi.
Labiausiai mokėjimo kortelės paplitusios Danijoje. Šioje šalyje jas turi 99,02 proc., o atsiskaitymams naudoja 97,11 proc. gyventojų.
Danija pagal šį rodiklį pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. O mažiausia tikimybė pamatyti ką nors naudojantis debeto kortele yra Siera Leonėje. Šioje Vakarų Afrikos valstybėje mokėjimo korteles 2021 m. turėjo vos 1,43 proc. vyresnių nei 15 metų amžiaus gyventojų.
Beje, Delfi neseniai rašė, kad Lietuvoje menkai paplitusios ne tik debeto, bet ir kredito kortelės. Jų lietuviai turi mažiausiai visoje Europoje.
Rečiau naudojasi vyresni
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Vaiva Petrylė Delfi pažymi, kad skaičiuojant gyventojus nuo 18 metų, mokėjimo kortelių turėtojų dalis išauga iki 87 proc. Toks rezultatas buvo gautas praėjusiais metais Lietuvos banko atliktos apklausos metu.
Tiesa, tai vis tiek yra mažiau už Europos Sąjungos vidurkį, be to, tokia mokėjimo kortelių dalis neprilygsta ir kitoms Baltijos valstybėms. Europos centrinio banko duomenimis, 2021 m. mokėjimo korteles vidutiniškai turėjo 94 proc. vyresnių nei 18 metų amžiaus europiečių. Estijoje ši dalis siekė 93 proc., Latvijoje – 91 procentą.
„Tiesa, apklausų duomenys neretai skiriasi, nes gali skirtis apklausiamųjų bazė, laikotarpis, klausimo formuluotė ir kita“, – atkreipia dėmesį V. Petrylė.
Lietuvos banko duomenimis, jokios mokėjimo kortelės dažniausiai neturi gyventojai, kurie perkopė 70 m. amžių (kortelės neturi apie 13 proc. tokių lietuvių).
Taip pat kortelės retesnės tarp žemesnio išsilavinimo gyventojų (kortelės neturi 33 proc. žmonių su pradiniu išsilavinimu ir 15 proc. su pagrindiniu), tarp gaunančių mažas arba jokių pajamų (kortelės neturi 10 proc. neuždirbančių jokių pajamų ir 8 proc. gaunančių iki 500 eurų per mėnesį).
Rečiau korteles taip pat turi ūkininkai, pensininkai arba studentai/moksleiviai (kortelės neturi atitinkamai 8, 9 ir 14 proc. šių gyventojų.
„Mokėjimo kortelės turėjimas susijęs su mokėjimo sąskaitos turėjimu. Mokėjimo sąskaitą turi 90 proc. apklaustųjų. Pagrindinės priežastys, kodėl respondentai neturi mokėjimo sąskaitos, 2023 m. buvo poreikio nebuvimas (34 proc.), grynaisiais pinigais gaunamos pajamos (14 proc.) ir tai, kad sąskaitą turi kitas namų ūkio narys (11 proc.). Pajamas grynaisiais pinigais gaunantys daugiausia teigia vyresni nei 70 m. respondentai, o poreikio neturėjimą daugiausia deklaruoja jaunesni nei 30 m. apklaustieji“, – vardija V. Petrylė.
Lietuvos banko apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę atsiskaitymams dažniausiai rinkosi 40–49 m. amžiaus apklaustieji (63 proc.), o grynuosius pinigus – 80 m. sulaukę asmenys (65 proc.).
Pokyčiai įvyks natūraliai
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka Delfi teigia, kad ilgainiui mokėjimo korteles turinčių gyventojų dalis Lietuvoje augs, todėl ilgai netruksime pagal šį rodiklį vydamiesi kitas Europos šalis. Mokslininko teigimu, tai lems demografiniai pokyčiai ir kai kurie pastarojo meto įstatymų pakeitimai, dėl kurių gyventi be banko sąskaitos ir kortelės pasidarė žymiai sudėtingiau.
„Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie negauna kitų pajamų, tik pensijas, jas anksčiau dažniau atnešdavo į namus ar į pašto skyrius. Tačiau naujesnėms pensininkų kartoms, „Sodra“ pensijų nebenešioja, o perveda į banko sąskaitas“, – pažymi R. Lazutka.
Todėl, anot jo, pensijas grynaisiais pinigais gaunančių senjorų dalis natūraliai mažės, kol visai išnyks.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dar ne taip seniai Lietuvoje, ypač provincijoje, buvo paplitusi praktika atlyginimus mokėti grynaisiais, tačiau 2022 m. pradžioje įsigaliojo įstatymo pataisos draudžiančios tai daryti.
R. Lazutka taip pat sako, kad pokyčius spartina ir mažėjantis komercinių bankų skyrių tinklas. Pasak jo, anksčiau dalis gyventojų galėjo verstis turėdami tik banko sąskaitą be su ja susietos kortelės. Gavę atlyginimą ar kitų pajamų, jie keliaudavo į banko skyrių ir tuos pinigus išsigrynindavo.
„Dabar banko skyrių mažėja, atsiranda nepatogumas ieškant, kur tuos pinigus pasiimti. Be to, grynųjų pinigų išdavimo procedūras bankai yra apmokestinę“, – teigia profesorius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
