Žemųjų Šančių bendruomenė vertina savo gyvenamojo rajono sodybinio tipo namų kvartalus. Vos atsiranda planų statyti daugiaaukštį namą, kyla į kovą. Kas laimės naują karą dėl planuojamų daugiabučių?
Žemųjų Šančių bendruomenė vėl susirūpinusi ir pasipiktinusi. Greta Nemuno esančiuose Kranto alėjos 4-ajame ir 6-ajame sklypuose planuojama pastatyti 9 daugiabučius.
Greta įsikūrę šančiškiai įsitikinę, kad tai pablogins jų gyvenimo kokybę. Kauniečiai norėtų, kad pastatų būtų mažiau ir jie būtų žemesni. Tuo jie bandė įtikinti projekto autorę architektę Ingą Tarnauskienę ir užsakovą, bendrovės „Soltida“ vadovą Vaidotą Pranckietį.
Šie kartojo: projektas parengtas taip, kad atitinka visus teisės aktus.
Siekia pakeisti paskirtį
Kranto alėjos 6-ajame sklype jau daug metų stovi apleistas medinis namas ir ūkiniai statiniai. Greta, 4-ajame sklype, yra buvusio Šančių autoserviso teritorija, joje stūkso apleistas 2 aukštų buvusio serviso pastatas ir keli kiti žemesni statiniai.
Šiuo metu Kranto alėjos 4-ojo sklypo paskirtis yra komercinė, 6-ojo – gyvenamoji, skirta mažaaukščiams pastatams.
Bendrovė „Soltida“ siekia, kad šių sklypų naudojimo paskirtis būtų pakeista į daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritoriją. Nuo 6-ojo sklypo norima atrėžti dalį žemės, kuri bus skirta Kranto alėjai platinti. Šis detaliojo plano projektas sausio 4-ąją ir buvo pristatytas visuomenei.
Tačiau šančiškiams labiau rūpėjo, kas vyks paskui.
Planuojama, kad dviejuose sklypuose iškils 9 daugiabučiai, kuriuose bus įrengti 125 butai, pirmuose ir antruose jų aukštuose bus komercinės paskirties patalpos.
Daugiabučiai bus 3, 5 ir 8 aukštų. Po beveik visu sklypu planuojama įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tilps 130, o kieme – 4 automobiliai.
Į naujų namų kvartalą bus patenkama iš Kranto alėjos.
Naujų namų – per daug?
Greta Kranto alėjos, Darbėnų gatvėje, įsikūrusi Evelina Masaitienė sakė, jog Kranto alėjos 6-asis namas apleistas seniai. 4-ajame sklype daug metų veikė automobilių remonto įmonė, kieme policija laikė konfiskuotus automobilius. Čia veikla nutrūko prieš dvejus metus.
Moteris stebėjosi, kad šioje teritorijoje planuojama pastatyti net 9 namus, dalis jų bus gana aukšti, nors aplinkui stovi vieno, dviejų ar trijų aukštų namai.
E.Masaitienė pasakojo, kad netoli – A. Juozapavičiaus prospekte – jau pastatyti du 16 aukštų daugiabučiai, pradėtas statyti ir trečias. Už jų Nemuno pakrantėje dabar yra tuščias sklypas. Jame suplanuota pastatyti dviejų korpusų 5 aukštų viešbutį. O už jo numatyti ir 9 naujieji daugiaaukščiai.
„Statybos gali vykti, tačiau namų reikėtų mažiau ir žemesnių. Jei toks projektas, koks numatytas dabar, bus įgyvendintas, visų aplinkui gyvenančių žmonių gyvenimas pablogės. Bus daugiau automobilių spūsčių, taršos“, – įsitikinusi kaunietė.
Moteris sakė, kad Žemųjų Šančių bendruomenė yra aktyvi, todėl nekilnojamojo turto statytojų laukia karšta kova su gyventojais.
Priminė sovietinę madą
Į sausio 4-ąją vykusį projektinių pasiūlymų pristatymą susirinko apie 20 Žemųjų Šančių gyventojų ir jiems prijaučiančių kauniečių.
Viena jų – arčiausiai planuojamų daugiabučių Kranto alėjos 2A name įsikūrusi Danutė Isevičienė – taip pat vis kartojo, kad naujųjų namų turi būti mažiau ir jie turi būti žemesni.
Moteris baiminosi, kad jei prieš jos namą iškils penkiaaukščiai, saulės šviesa į jos būstą visai nepateks.
Architektė I.Tarnauskienė tikino, kad saulės šviesa į moters butą turi patekti mažiausiai 2 valandas per dieną. Apskaičiuota, kad ji į D. Isevičienės namus pateks 2 valandas 35 minutes. Taigi viskas esą teisėta.
Šančiškė Rolanda Girskienė taip pat priekaištavo, kad projekto kūrėjai negalvoja apie prie būsimų daugiabučių gyvenančius žmones.
„Jie liks be saulės šviesos, psichologiškai prislėgti. Visai negalvojate apie tuos, kurie gyvena šalia. Be to, statyti daugiabučius prie upės buvo madinga sovietmečiu. Vėl kartojama ta pati klaida“, – stebėjosi R. Girskienė.
Bijo spūsčių ir didesnės taršos
Šančiškiai pastebėjo, kad naujuose namuose bus 125 butai ir beveik tiek pat automobilių stovėjimo vietų. Tačiau dabar žmonės turi ne po vieną mašiną, taip pat į komercines patalpas atvyks klientai. Todėl vietų automobiliams esą per mažai, jie bus statomi Kranto alėjoje ir aplinkinėse gatvėse. Rytais ir vakarais susidarys spūstys.
Architektė patikino, kad kuriant techninį projektą butų namuose gali mažėti, didėti jų plotas, komercinių patalpų daugėti, visos šios detalės bus tikslinamos vėliau.
„Buvo atliktas ir tyrimas. Jo išvados – situacija dėl automobilių nepablogės“, – kalbėjo I. Tarnauskienė.
Architektė taip pat tvirtino, jog sklypo savininkai dalį savo žemės paaukos, kad būtų paplatinta Kranto alėjos atkarpa.
Piktinosi kolegės darbu
Architektas Linas Tuleikis kolegės I. Tarnauskienės klausė, ar buvo atlikta architektūrinė aplinkos pokyčių analizė.
„Aš neklausiu, ar visi sumanymai atitinka teisės aktus. Klausiu jūsų, kaip architektės, kaip pastačius aukštus namus keisis kvartalo morfotipas? Dabar toje vietoje vyrauja mažaaukštė statyba. Pagrįskite planuojamus pokyčius, ar jie negadins aplinkos?“ – prašė L. Tuleikis.
I. Tarnauskienė atsakė, kad sklypai, kuriuose planuojamas naujas kvartalas, nepatenka į sodybinio tipo namų užstatymo teritoriją.
„Netoli jau yra 16-aukščiai, planuojamas viešbutis, tad naujieji namai tęs linijinį pakrantės užstatymą. Manau, kad ši teritorija yra miesto centro tąsa“, – aiškino architektė.
Tuomet L. Tuleikis pasipiktino, kad architektė pastebi tai, kas vyksta gerokai toliau, o kas bus daroma už 5 metrų nuo dabar esančių mažesnių namų, prie kurių bus pastatyti daugiaaukščiai, nepastebi.
Architektas klausė, ar atlikti sklypų grunto tyrimai. Gal žemė užteršta ir požeminių garažų visai nebus galima įrengti? I. Tarnauskienė pripažino, kad tokie tyrimai neatlikti, tai bus daroma rengiant techninį daugiabučių projektą.
„Norite įteisinti savo planus tam nesurinkę pakankamai duomenų“, – kirto L. Tuleikis.
Susirinkime dalyvavęs bendrovės „Soltida“ vadovas V. Pranckietis tikino nemanantis, kad projekte numatyta per daug namų.
Plano keitimui pritarė
„Teritorijoje leidžiama užstatyti 12 tūkstančių kvadratinių metrų ploto, mes planuojame užstatyti tik 7 tūkstančius kvadratinių metrų“, – aiškino V. Pranckietis.
Pastatų aukštis, pasak jo ir I. Tarnauskienės, taip pat neviršys leidžiamų normų.
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pranešė, kad žemės sklypų Kranto alėjoje 4 ir 6 detaliojo plano keitimas dar rengiamas. Šiuo metu sprendiniai viešinami. Iš visuomenės gauta pretenzijų, jos nagrinėjamos, atsakymai bus pateikti suinteresuotiems asmenims.
Į pastabas reagavo, statybos leidimą gavo
Nemuno pakrantėje greta geležinkelio tilto, A. Juozapavičiaus prospekto 139A sklype, kur kadaise taip pat veikė automobilių servisas, stovi jau du 16 aukštų namai, statomas trečias.
Šioje vietoje dar prieš 15 metų buvo planuojama pastatyti 30 aukštų namą. Šančių gyventojams dėl to sukilus 2018 metais buvo nuspręsta, kad iškils žemesni, bet trys namai. Tai vietinės bendruomenės taip pat netenkino. Pastabų turėjo ir Kauno regioninė architektūros taryba (RAT).
Kauno RAT išvadose buvo nurodyta, kad projektas neatitinka Architektūros įstatyme įtvirtinto urbanistinio integralumo kriterijaus, pasigesta sklypo erdvinės-estetinės ir kraštovaizdžio poveikio analizės, harmoningo ryšio su aplinka.
Vienas projekto autorių architektas Gintautas Natkevičius teigė, kad į Kauno RAT priekaištus buvo atsakyta, tuomet gautas statybos leidimas ir 2021 metais statybos prasidėjo.
Nekilnojamojo turto brokerė Ieva Meilutė sakė, kad kiekviename daugiaaukštyje yra po 72 butus. Pirmo pastato butai parduoti. Antrame likę 15 procentų patalpų. Greičiausiai nuperkami mažesni 2 kambarių butai.
Pasak brokerės, iš pradžių butus dažniau pirko emigrantai. Dabar daugiau žmonės, gyvenantys ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos vietose. Žemieji Šančiai ir Nemuno pakrantė – patraukli vieta.
Tiesa, naujuose butuose įsikūrę dar ne visi gyventojai. Nemažai jų pagal savo skonį ir poreikius atlieka vidaus apdailos darbus.
Trečio namo statyba prasidės pavasarį.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
