Sausio 13-osios išvakarėse Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje surengtas tradicinis laisvės gynėjų paminėjimas. Prie Amžinosios ugnies įžiebti 14 aukurų.
Iki 21 val. vykstančioje akcijoje „Kartu!“ skamba patriotinės eilės ir muzika. Take nuo „Laisvės“ statulos iki Amžinosios ugnies ir Nežinomo kareivio kapo suliepsnojo 14 aukurų.
Nuo 18 val. minėjimas taip pat vyksta Kauno VI forte. Čia prisiekė jaunieji šauliai, prisiminimais dalijasi rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius, skamba folkloro ansamblio „Kupolė“ patriotinės dainos, dega atminimo laužas, vaišinama karšta arbata.
Lietuvos laisvės gynėjų dienos renginiai tradiciškai prasidėjo sausio 12-osios rytą iniciatyva „Pergalės šviesa“ – dešimčiai minučių namų, institucijų, organizacijų languose uždegtos vienybės, atminimo bei pergalės žvakutės.
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse penktadienį prie Vilniaus televizijos bokšto taip pat suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. Laužai liepsnoja ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje.
Kaip naujienų agentūra BNS pasakojo kino ir televizijos režisierė Venesa Urbienė, 1991 metais ji gyveno netoliese ir vis ateidavo pas budėjusiuosius prie televizijos bokšto, atnešdavo sumuštinių. Tuo metu ji laukėsi dukros.
„Daug mūsų buvo, ir šeimos narių, ir draugų. (…) Mano vyresnioji dukra irgi čia dalyvavo – ji gimė po dviejų mėnesių“, – BNS sakė moteris.
Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje taip pat degs atminimo laužai, vyks tradiciniai bėgimai, bus rodomi filmai.
Istorikas, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras, profesorius dr. Antanas Kulakauskas teigia, kad niekas negali atkurti tos nuotaikos, kokia buvo tuomet, 1991-aisiais.
„Po sausio įvykių, prie barikadomis apsuptų tuomet Lietuvos širdimi vadintų Aukščiausiosios Tarybos rūmų Vilniuje dar ilgai buvo gausu žmonių, kūrenami laužai, solidarumo ir draugiškumo dvasia vienijo ten besirenkančiuosius. Prie laužo ir su pažįstamais, ir nepažįstamais buvo galima išgerti kavos iš termoso, aptarti politines naujienas, galinčias vienaip ar kitaip paveikti Lietuvos ateitį. Dabar įprasta manyti, kad valstybė – tai valdžia.
O tuo metu daugumai žmonių buvo akivaizdu, kad valstybė – tai mes, kad mūsų išrinkta valdžia tik atstovauja daugumos mūsų siekiui būti nepriklausomos ir demokratinės valstybės piliečiais. Tai man padarė didžiausią įspūdį – kai supratome, jog Lietuvos tapsmas laisva ir nepriklausoma priklauso nuo mūsų visų“, – prisimindamas Sausio 13-osios įvykius VDU pranešime sako dr. A. Kulakauskas.
Aptardamas jau daugiau nei 30 metų senumo įvykius, kurių metu tragiškai žuvo 14 taikių Lietuvos laisvės gynėjų, o šimtai buvo sužeista, istorikas pažymi, kad tai buvo masinio fizinio susidūrimo formą įgijusio politinio (geopolitinio) konflikto kulminacija.
Kaip primena BNS, 1991-ųjų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Tada žuvo 14 žmonių, daugiau nei tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
